kalbame toliau 
sena tema cia
klur dingusios visos 
a pavasaris tai visos poilsiaujat 
a pavasaris tai visos poilsiaujat
labukas .... 
ka jus geriat kai skausmas uzeina pilvo ? pastebejau kad ypac paumeja streso metu arba po streso... o jums pilva pucia ? ar prisiziurit ka valgot ?
ko atsisaket ?
Dirgliosios žarnos sindromas yra funkcinis žarnyno motorikos sutrikimas, nuo kurio kenčia tūkstančiai žmonių.
Žarnyno sienelės yra išklotos raumenų sluoksnio, kuriam ritmiškai susitraukinėjant, prasideda vadinamosios žarnyno peristaltinės bangos. Dėl to maistas iš skrandžio slenka link tuščiosios žarnos. Dirgliosios žarnos sindromas vystosi tada, kai dėl tiksliai nežinomų priežasčių žarnyno raumenų sluoksnio susitraukimai tampa per daug intensyvūs arba neritmiški.Tada žmogus ima skųstis pilvo skausmais, pūtimu ar tuštinimosi sutrikimais: viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Pastebėta, kad tokie negalavimai būdingi dažniausiai tam tikros nervų sistemos sandaros žmonėms, t.y. jautriems, ypač ambicingiems, atkakliai siekiantiems savo tikslo ir nemokantiems atsipalaiduoti asmenims. Todėl sindromo simptomų atsiradimas labai dažnai susijęs su įvairiomis stresinėmis situacijomis (egzaminais, viešais pasirodymais prieš auditoriją). Jį gali išprovokuoti ir netinkama mityba - riebus, aštrus ar daug maistinių skaidulų turintis maistas, pieno produktai, alkoholis. Be to, tokie asmenys dar kartu gali skųstis ir pykinimu, apetito stoka, svorio netekimu, galvos, nugaros skausmais ir kt. Tuštinimosi sutrikimai dažniausiai vargina ryte, juos lydi pilvo skausmas. Jie gali prasidėti prieš stresinę situaciją. Išmatose jokių priemaišų, išskyrus gleives, nebūna.
Ši liga nėra pavojinga gyvybei, ji negali komplikuotis tokiomis sunkiomis ligomis kaip opinis kolitas ar žarnyno vėžys. Tačiau dažni paūmėjimai sukelia daug nepatogumų! Įsivaizduokite, kaip nemalonu, jei jums reikia skaityti paskaitas ir kiekvieną kartą jaudinatės, kad tik nesusuktų pilvo ir nuolatos akimis ieškote, kur yra artimiausias tualetas.
Daugumos mokslininkų pastangos nustatyti tikslias ligos priežastis ir gydymo būdus kol kas yra bevaisės. Yra keletas hipotezių, aiškinančių, kodėl vystosi liga. Viena iš jų teigia, kad įtakos turi moteriški lytiniai hormonai, nes pastebėta, kad šia liga dažniau serga moterys nei vyrai (santykis 3 : 1). Kita teorija teigia, kad motorikos sutrikimus lemia centrinės nervų sistemos pokyčiai. Tačiau nei viena teorija negali paaiškinti, kodėl pasirodo simptomai, o tiriant žarnyną įvairiais metodais jokių pokyčių jame nerandama.
Todėl liga diagnozuojama tik tada, kai ištyrus žarnyną rentgenu bei endoskopiniu aparatu pokyčių nėra, išmatų ir kraujo vaizdas būdingas sveikam žmogui, bet ligoniui vis tik kartojasi tipiški simptomai. Tačiau jei išmatose pastebėjote kraujo, viduriuojate daugiau nei tris dienas, karščiuojate, pilvo skausmas neišnyksta ir kartojasi, reikia susirūpinti rimtai, nes šie simptomai nebūdingi dirgliosios žarnos sindromui. Jam būdingi tokie požymiai:
Dažniausiai prasideda apie 30 gyvenimo metus.
Liga gali prasidėti po virškinamojo trakto uždegimo ar gydymo bakterijas naikinančiais preparatais.
Maitinimosi pokyčiai gali lengvinti ar sunkinti ligos eigą.
Liga ypač paūmėja prieš menstruacijas.
Kaip palengvinti ligos paūmėjimo laikotarpį? Jokių medikamentų, tiesiogiai veikiančių ligos priežastis, kol kas nėra atrasta, nes šios priežastys tiksliai nežinomos. Kai kuriais preparatais galima tik pašalinti simptomus, pvz., vartoti kai kuriuos liuosuojančius preparatus, kai vargina vidurių užkietėjimas, ar viduriavimą stabdančius, kai viduriuojate. Tačiau prieš vartodami bet kokį preparatą būtinai pasitarkite su gydytoju, kad dar labiau nepablogintumėte ligos eigos.
ka jus geriat kai skausmas uzeina pilvo ? pastebejau kad ypac paumeja streso metu arba po streso... o jums pilva pucia ? ar prisiziurit ka valgot ? ko atsisaket ?Dirgliosios žarnos sindromas yra funkcinis žarnyno motorikos sutrikimas, nuo kurio kenčia tūkstančiai žmonių.
Žarnyno sienelės yra išklotos raumenų sluoksnio, kuriam ritmiškai susitraukinėjant, prasideda vadinamosios žarnyno peristaltinės bangos. Dėl to maistas iš skrandžio slenka link tuščiosios žarnos. Dirgliosios žarnos sindromas vystosi tada, kai dėl tiksliai nežinomų priežasčių žarnyno raumenų sluoksnio susitraukimai tampa per daug intensyvūs arba neritmiški.Tada žmogus ima skųstis pilvo skausmais, pūtimu ar tuštinimosi sutrikimais: viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Pastebėta, kad tokie negalavimai būdingi dažniausiai tam tikros nervų sistemos sandaros žmonėms, t.y. jautriems, ypač ambicingiems, atkakliai siekiantiems savo tikslo ir nemokantiems atsipalaiduoti asmenims. Todėl sindromo simptomų atsiradimas labai dažnai susijęs su įvairiomis stresinėmis situacijomis (egzaminais, viešais pasirodymais prieš auditoriją). Jį gali išprovokuoti ir netinkama mityba - riebus, aštrus ar daug maistinių skaidulų turintis maistas, pieno produktai, alkoholis. Be to, tokie asmenys dar kartu gali skųstis ir pykinimu, apetito stoka, svorio netekimu, galvos, nugaros skausmais ir kt. Tuštinimosi sutrikimai dažniausiai vargina ryte, juos lydi pilvo skausmas. Jie gali prasidėti prieš stresinę situaciją. Išmatose jokių priemaišų, išskyrus gleives, nebūna.
Ši liga nėra pavojinga gyvybei, ji negali komplikuotis tokiomis sunkiomis ligomis kaip opinis kolitas ar žarnyno vėžys. Tačiau dažni paūmėjimai sukelia daug nepatogumų! Įsivaizduokite, kaip nemalonu, jei jums reikia skaityti paskaitas ir kiekvieną kartą jaudinatės, kad tik nesusuktų pilvo ir nuolatos akimis ieškote, kur yra artimiausias tualetas.
Daugumos mokslininkų pastangos nustatyti tikslias ligos priežastis ir gydymo būdus kol kas yra bevaisės. Yra keletas hipotezių, aiškinančių, kodėl vystosi liga. Viena iš jų teigia, kad įtakos turi moteriški lytiniai hormonai, nes pastebėta, kad šia liga dažniau serga moterys nei vyrai (santykis 3 : 1). Kita teorija teigia, kad motorikos sutrikimus lemia centrinės nervų sistemos pokyčiai. Tačiau nei viena teorija negali paaiškinti, kodėl pasirodo simptomai, o tiriant žarnyną įvairiais metodais jokių pokyčių jame nerandama.
Todėl liga diagnozuojama tik tada, kai ištyrus žarnyną rentgenu bei endoskopiniu aparatu pokyčių nėra, išmatų ir kraujo vaizdas būdingas sveikam žmogui, bet ligoniui vis tik kartojasi tipiški simptomai. Tačiau jei išmatose pastebėjote kraujo, viduriuojate daugiau nei tris dienas, karščiuojate, pilvo skausmas neišnyksta ir kartojasi, reikia susirūpinti rimtai, nes šie simptomai nebūdingi dirgliosios žarnos sindromui. Jam būdingi tokie požymiai:
Dažniausiai prasideda apie 30 gyvenimo metus.
Liga gali prasidėti po virškinamojo trakto uždegimo ar gydymo bakterijas naikinančiais preparatais.
Maitinimosi pokyčiai gali lengvinti ar sunkinti ligos eigą.
Liga ypač paūmėja prieš menstruacijas.
Kaip palengvinti ligos paūmėjimo laikotarpį? Jokių medikamentų, tiesiogiai veikiančių ligos priežastis, kol kas nėra atrasta, nes šios priežastys tiksliai nežinomos. Kai kuriais preparatais galima tik pašalinti simptomus, pvz., vartoti kai kuriuos liuosuojančius preparatus, kai vargina vidurių užkietėjimas, ar viduriavimą stabdančius, kai viduriuojate. Tačiau prieš vartodami bet kokį preparatą būtinai pasitarkite su gydytoju, kad dar labiau nepablogintumėte ligos eigos.
as geriu antidepresantus ir raminamus tai man jokio pilvo neskauda bet anksciau tai budavo spazmai ir apgaulingas noras tustintis 
man tai streso metu skausmai prasideda pilvo , putimas , uzkieteja.... va tie skausmeliai nervin lb , jei nevalgau nieko tai neskauda , bet juk valgyt reik sako cia tipo rugstingumas man ... o kokius tu geri ad ? tai sakai tau is nervu spazmavo pilva , o pvz pykindavo rytais ?
sako cia tipo rugstingumas man ... o kokius tu geri ad ? tai sakai tau is nervu spazmavo pilva , o pvz pykindavo rytais ?
oi labai dauk visokiu antidepresantu geriu nes pas mane sunki depreszijos forma CYMBALTA,AMITRIPTININA IR RAMINAMUS LORAFEN ,kai negeriau tai buvo ,negaledavau iseit niekur vidurius leido ir pns.
,negaledavau iseit niekur vidurius leido ir pns.
Sveikos
Niekada cia dar nerasiau, nors paskaitinedavau temas apie si negalavima.. Taip keista kai tai atsitinka staiga, atrodo visai sveikam organizmui... O blogiausia tai kad del sio dalyko daug ka paaukojau, pradedant kelionem po uzsieni, baigiant meile.. pati palikau man labai brangu zmogu, nepaaiskinau del ko, tiesiog palikau... o jau metai praejo po issikyrimo ir negaliu atsigaut.. cia tokia paradoksali situacija
tada tai tikrai buvo duobe... ir galvoju negi cia visam gyvenimui taip? Tada pradejau lankytis pas gyditojus. ka ten tie gyditojai... seimos daktare labai gera, supratinga, padare tyrimus kraujo, fermentu, siaip pakalbejom, patare arbatu, maista pasiderint. Sekiau ir rasiausi ka valgau, bandziau atrinkti kas tinka kas ne, taip dariau gal keturis menesius, bet paskui viska meciau, nes taip ir nesupratau kas man netinka, zinau kad majonezas tikrai netinka... Seimos gyditoja pasiule dar echoskopija pasidaryt. Tai dariausi ta pilvo echoskopija, nuejau privaciai kad tikrai man viska gerai apziuretu, nes jau nebezinaojau ko griebtis.... Viskas truko 5 min sumokejau 70 lt Gyditoja sako: kodel daraisi si tirima, nes esi sveikut sveikutele. Tai as jai pasakiau kaip yra, kad man tokei ir tokie negalavimai... net apsiverkiau 
nes jau tikrai nebezinojau ka toliau daryt, kai tyrimai geri, o problema lieka. Tada ji sako butinai nueik pas gastroenterologa, pas mus dirba labai geras daktaras. Tai as iskart uzsirasiau, po poros dienu nuejau, bet jis tai tikraiusiai ir padare didziausia ispudi: sako smektos pagerk, ryziu pavalgyk ir viskas susitvarkys 
nu bet ka jam ir sakyt man pilvo neskauda, kraujo nera, zodziu nera jokiu simtomu, prie kuriu galima pripaisyti rimta gastroenterologine liga. Sako tau gali buti DZS. Tai sakau kas tai yra? Nes tikrai nezinojau sitos ligos :/ Kazka atsake vienu sakiniu, sako pasiskaityk internete. Tai kas cia per daktaras? Tada nuvaziavau pas pazystama psichiatre, pakalbejom, israse COAXIL. Tai juos geriu. Aisku padeda, bet vistiek nera taip kaip kad budavo dar pries sita negalavima.
Tai negi cia visam gyvenimui tuos vaistus reiks gert? Kad tradicine medicina man nebepades, tai supratau jau pries kokius puse metu. Tada pries puse metu uzsirasiau i jogos praktika, nes tada tai tikrai buvau duobej.. dar dziaugiuosi, kad sugebejau paskambinti ir ten nueit.
Ir pabaigai.. As vistiek nenoriu dar taikytis su ta mintim kad cia visam gyvenimui. Ir manau vistiek yra budas pasveikti. O kaip jus manot kaip dar galima pasveikt? As dar visokiu knygu paskiaciau tai manau dar yra vilties, bet kitoj zinutej parasysiu, nes jau velu ir noriu miego
Tikiuosi kad suprasit mane, nes su aplinkiniais zmonem vengiu kalbeti ta tema, cia kas neturi to, tai vistiek nesupras ir nepades..
Niekada cia dar nerasiau, nors paskaitinedavau temas apie si negalavima.. Taip keista kai tai atsitinka staiga, atrodo visai sveikam organizmui... O blogiausia tai kad del sio dalyko daug ka paaukojau, pradedant kelionem po uzsieni, baigiant meile.. pati palikau man labai brangu zmogu, nepaaiskinau del ko, tiesiog palikau... o jau metai praejo po issikyrimo ir negaliu atsigaut.. cia tokia paradoksali situacija
tada tai tikrai buvo duobe... ir galvoju negi cia visam gyvenimui taip? Tada pradejau lankytis pas gyditojus. ka ten tie gyditojai... seimos daktare labai gera, supratinga, padare tyrimus kraujo, fermentu, siaip pakalbejom, patare arbatu, maista pasiderint. Sekiau ir rasiausi ka valgau, bandziau atrinkti kas tinka kas ne, taip dariau gal keturis menesius, bet paskui viska meciau, nes taip ir nesupratau kas man netinka, zinau kad majonezas tikrai netinka... Seimos gyditoja pasiule dar echoskopija pasidaryt. Tai dariausi ta pilvo echoskopija, nuejau privaciai kad tikrai man viska gerai apziuretu, nes jau nebezinaojau ko griebtis.... Viskas truko 5 min sumokejau 70 lt Gyditoja sako: kodel daraisi si tirima, nes esi sveikut sveikutele. Tai as jai pasakiau kaip yra, kad man tokei ir tokie negalavimai... net apsiverkiau nes jau tikrai nebezinojau ka toliau daryt, kai tyrimai geri, o problema lieka. Tada ji sako butinai nueik pas gastroenterologa, pas mus dirba labai geras daktaras. Tai as iskart uzsirasiau, po poros dienu nuejau, bet jis tai tikraiusiai ir padare didziausia ispudi: sako smektos pagerk, ryziu pavalgyk ir viskas susitvarkys nu bet ka jam ir sakyt man pilvo neskauda, kraujo nera, zodziu nera jokiu simtomu, prie kuriu galima pripaisyti rimta gastroenterologine liga. Sako tau gali buti DZS. Tai sakau kas tai yra? Nes tikrai nezinojau sitos ligos :/ Kazka atsake vienu sakiniu, sako pasiskaityk internete. Tai kas cia per daktaras? Tada nuvaziavau pas pazystama psichiatre, pakalbejom, israse COAXIL. Tai juos geriu. Aisku padeda, bet vistiek nera taip kaip kad budavo dar pries sita negalavima. Tai negi cia visam gyvenimui tuos vaistus reiks gert? Kad tradicine medicina man nebepades, tai supratau jau pries kokius puse metu. Tada pries puse metu uzsirasiau i jogos praktika, nes tada tai tikrai buvau duobej.. dar dziaugiuosi, kad sugebejau paskambinti ir ten nueit.
Ir pabaigai.. As vistiek nenoriu dar taikytis su ta mintim kad cia visam gyvenimui. Ir manau vistiek yra budas pasveikti. O kaip jus manot kaip dar galima pasveikt? As dar visokiu knygu paskiaciau tai manau dar yra vilties, bet kitoj zinutej parasysiu, nes jau velu ir noriu miego
Tikiuosi kad suprasit mane, nes su aplinkiniais zmonem vengiu kalbeti ta tema, cia kas neturi to, tai vistiek nesupras ir nepades..
QUOTE(nidra @ 2009 05 16, 02:30)
Sveikos
Niekada cia dar nerasiau, nors paskaitinedavau temas apie si negalavima.. Taip keista kai tai atsitinka staiga, atrodo visai sveikam organizmui... O blogiausia tai kad del sio dalyko daug ka paaukojau, pradedant kelionem po uzsieni, baigiant meile.. pati palikau man labai brangu zmogu, nepaaiskinau del ko, tiesiog palikau... o jau metai praejo po issikyrimo ir negaliu atsigaut.. cia tokia paradoksali situacija tada tai tikrai buvo duobe... ir galvoju negi cia visam gyvenimui taip? Tada pradejau lankytis pas gyditojus. ka ten tie gyditojai... seimos daktare labai gera, supratinga, padare tyrimus kraujo, fermentu, siaip pakalbejom, patare arbatu, maista pasiderint. Sekiau ir rasiausi ka valgau, bandziau atrinkti kas tinka kas ne, taip dariau gal keturis menesius, bet paskui viska meciau, nes taip ir nesupratau kas man netinka, zinau kad majonezas tikrai netinka... Seimos gyditoja pasiule dar echoskopija pasidaryt. Tai dariausi ta pilvo echoskopija, nuejau privaciai kad tikrai man viska gerai apziuretu, nes jau nebezinaojau ko griebtis.... Viskas truko 5 min sumokejau 70 lt Gyditoja sako: kodel daraisi si tirima, nes esi sveikut sveikutele. Tai as jai pasakiau kaip yra, kad man tokei ir tokie negalavimai... net apsiverkiau nes jau tikrai nebezinojau ka toliau daryt, kai tyrimai geri, o problema lieka. Tada ji sako butinai nueik pas gastroenterologa, pas mus dirba labai geras daktaras. Tai as iskart uzsirasiau, po poros dienu nuejau, bet jis tai tikraiusiai ir padare didziausia ispudi: sako smektos pagerk, ryziu pavalgyk ir viskas susitvarkys nu bet ka jam ir sakyt man pilvo neskauda, kraujo nera, zodziu nera jokiu simtomu, prie kuriu galima pripaisyti rimta gastroenterologine liga. Sako tau gali buti DZS. Tai sakau kas tai yra? Nes tikrai nezinojau sitos ligos :/ Kazka atsake vienu sakiniu, sako pasiskaityk internete. Tai kas cia per daktaras? Tada nuvaziavau pas pazystama psichiatre, pakalbejom, israse COAXIL. Tai juos geriu. Aisku padeda, bet vistiek nera taip kaip kad budavo dar pries sita negalavima.
Tai negi cia visam gyvenimui tuos vaistus reiks gert? Kad tradicine medicina man nebepades, tai supratau jau pries kokius puse metu. Tada pries puse metu uzsirasiau i jogos praktika, nes tada tai tikrai buvau duobej.. dar dziaugiuosi, kad sugebejau paskambinti ir ten nueit.
Ir pabaigai.. As vistiek nenoriu dar taikytis su ta mintim kad cia visam gyvenimui. Ir manau vistiek yra budas pasveikti. O kaip jus manot kaip dar galima pasveikt? As dar visokiu knygu paskiaciau tai manau dar yra vilties, bet kitoj zinutej parasysiu, nes jau velu ir noriu miego
Tikiuosi kad suprasit mane, nes su aplinkiniais zmonem vengiu kalbeti ta tema, cia kas neturi to, tai vistiek nesupras ir nepades..
Niekada cia dar nerasiau, nors paskaitinedavau temas apie si negalavima.. Taip keista kai tai atsitinka staiga, atrodo visai sveikam organizmui... O blogiausia tai kad del sio dalyko daug ka paaukojau, pradedant kelionem po uzsieni, baigiant meile.. pati palikau man labai brangu zmogu, nepaaiskinau del ko, tiesiog palikau... o jau metai praejo po issikyrimo ir negaliu atsigaut.. cia tokia paradoksali situacija
tada tai tikrai buvo duobe... ir galvoju negi cia visam gyvenimui taip? Tada pradejau lankytis pas gyditojus. ka ten tie gyditojai... seimos daktare labai gera, supratinga, padare tyrimus kraujo, fermentu, siaip pakalbejom, patare arbatu, maista pasiderint. Sekiau ir rasiausi ka valgau, bandziau atrinkti kas tinka kas ne, taip dariau gal keturis menesius, bet paskui viska meciau, nes taip ir nesupratau kas man netinka, zinau kad majonezas tikrai netinka... Seimos gyditoja pasiule dar echoskopija pasidaryt. Tai dariausi ta pilvo echoskopija, nuejau privaciai kad tikrai man viska gerai apziuretu, nes jau nebezinaojau ko griebtis.... Viskas truko 5 min sumokejau 70 lt Gyditoja sako: kodel daraisi si tirima, nes esi sveikut sveikutele. Tai as jai pasakiau kaip yra, kad man tokei ir tokie negalavimai... net apsiverkiau nes jau tikrai nebezinojau ka toliau daryt, kai tyrimai geri, o problema lieka. Tada ji sako butinai nueik pas gastroenterologa, pas mus dirba labai geras daktaras. Tai as iskart uzsirasiau, po poros dienu nuejau, bet jis tai tikraiusiai ir padare didziausia ispudi: sako smektos pagerk, ryziu pavalgyk ir viskas susitvarkys nu bet ka jam ir sakyt man pilvo neskauda, kraujo nera, zodziu nera jokiu simtomu, prie kuriu galima pripaisyti rimta gastroenterologine liga. Sako tau gali buti DZS. Tai sakau kas tai yra? Nes tikrai nezinojau sitos ligos :/ Kazka atsake vienu sakiniu, sako pasiskaityk internete. Tai kas cia per daktaras? Tada nuvaziavau pas pazystama psichiatre, pakalbejom, israse COAXIL. Tai juos geriu. Aisku padeda, bet vistiek nera taip kaip kad budavo dar pries sita negalavima. Tai negi cia visam gyvenimui tuos vaistus reiks gert? Kad tradicine medicina man nebepades, tai supratau jau pries kokius puse metu. Tada pries puse metu uzsirasiau i jogos praktika, nes tada tai tikrai buvau duobej.. dar dziaugiuosi, kad sugebejau paskambinti ir ten nueit.
Ir pabaigai.. As vistiek nenoriu dar taikytis su ta mintim kad cia visam gyvenimui. Ir manau vistiek yra budas pasveikti. O kaip jus manot kaip dar galima pasveikt? As dar visokiu knygu paskiaciau tai manau dar yra vilties, bet kitoj zinutej parasysiu, nes jau velu ir noriu miego
Tikiuosi kad suprasit mane, nes su aplinkiniais zmonem vengiu kalbeti ta tema, cia kas neturi to, tai vistiek nesupras ir nepades..
Mieloji, puikiai Tave cia viso supras ir palaikys. O as tik trumpai is 6 metu patirties. Nekovok su ta liga, o susigyvenk. priimk ja ir uzmirsk, nekreipk demesio. zinau pasakysi tai neimanoma, bet kai tai pavyks padaryti jausiesi daug sveikiau ir geriau.
Ir dar skaiciau ir girdejau pasakojant, kad padeda akupunktura, man asmeniskai padejo psichoterapeutas, nors ejau pas ji tik kokius tris kartus, bet gavau is jo kazkokia keista atsakomaja reakcija
ir begalini nusiraminima, kad as gi esu fiziskai sveika, o mintis juk galima pastatyti i vieta:) Sekmes Tau mergyte, tik neuzsidaryk savyje....ir neviena tokia esi:) musu daug:)
O aš manau priešingai, jokiu būdu nereikia susitaikyti su liga, reikia kovoti, nes kitaip TIKRAI nepasveiksim.
Aš jau irgi lankausi pas psichoterapiautą, geriu silpnus AD. Šiaip buvau kategoriškai prieš tokių vaistų vartojimą, bet sutikau su sąlyga, kad nebus jokių raminamųjų ir maždaug po metų galėsiu jų nebevartot.
Sportuoju, stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, bendrauti su žmonėmis, ieškau netradicinių gydymo metodų. Įvairūs pratimai stresui mažinti, geriu sidabražolių arbatą (veiksminga beveik kaip lopediumas, tinka paprastai dienai), dabar pradėjau gerti tibeto grybą.
Sėkmingai keliauju kas savaitę egzaminų su lopediumu laikyti ir tikiu, kad greit ateis laikas, kai man jo nereiks. Tikiuosi pradėti studijuoti jausdamasi daug geriau.
Sėkmės, nepraraskim vilties ir nesitaikykim su ta liga.
Aš jau irgi lankausi pas psichoterapiautą, geriu silpnus AD. Šiaip buvau kategoriškai prieš tokių vaistų vartojimą, bet sutikau su sąlyga, kad nebus jokių raminamųjų ir maždaug po metų galėsiu jų nebevartot.
Sportuoju, stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, bendrauti su žmonėmis, ieškau netradicinių gydymo metodų. Įvairūs pratimai stresui mažinti, geriu sidabražolių arbatą (veiksminga beveik kaip lopediumas, tinka paprastai dienai), dabar pradėjau gerti tibeto grybą.
Sėkmingai keliauju kas savaitę egzaminų su lopediumu laikyti ir tikiu, kad greit ateis laikas, kai man jo nereiks. Tikiuosi pradėti studijuoti jausdamasi daug geriau.
Sėkmės, nepraraskim vilties ir nesitaikykim su ta liga.
Saunuole 
labai dziugu matyt toki optimizma ir stiprybe o man lyg buvo sumazeje skausmai , na o tik atejo mms tai ir viduriuoju visa diena....
labai dziugu matyt toki optimizma ir stiprybe o man lyg buvo sumazeje skausmai , na o tik atejo mms tai ir viduriuoju visa diena....
Stengiuosi, liūdnos mintys ir mane kamuoja, bet stengiuosi mąstyt pozityviau ir džiaugtis kiekviena gera diena. Jei tik liūdėsim, lengviau negyvensim. : )
Tom dienom ir sveikom merginom viduriai laisvesni būna.
Nusipirkit vaistinėj sidabražolių šakniastiebių arbatos, apie 4 litus kainuoja, tikrai padeda jaustis geriau. Čia vadinamosios degimo šaknelės, apie kurias kažkas pasakojo šiame forume, kad padėjo. Tikrai rekomenduoju.
Tom dienom ir sveikom merginom viduriai laisvesni būna.
Nusipirkit vaistinėj sidabražolių šakniastiebių arbatos, apie 4 litus kainuoja, tikrai padeda jaustis geriau. Čia vadinamosios degimo šaknelės, apie kurias kažkas pasakojo šiame forume, kad padėjo. Tikrai rekomenduoju.
Sveikos mergaites senai berasiau, daug darbeliu nera kada apie liga galvoti... visdelto noreciau palaikyti Sistinos nuomone del DZS, neverta su sia liga kovoti, kai su ja susitaikai tik tada gali normaliai gyventi, nustoji saves gaileti ir sureiksminti sia liga...sia liga as jau irgi sergu 6 metus, aisku laikui begant mano nuomone apie liga kardinaliai pasikeite! pradzioj as su ja kovojau, bet ta kova prilygo kovai su vejo malunais...geriau vaistus, griebiaus ir netradicines medicinos, homeopatai, vaistazolininkai, grybai, ir ivairus sarlatanai ale kurie teige galintys isgydyti visas ligas...bet niekas man nepadejo, tik isleidau daug pinigu ir kaskart skaudziai nusivildavau kai niekas nepadejo.. tik po 4 metu kazkur susitaikiau su sia liga, isvis apie ja negalvoju, zinau kad ja sergu, aisku tenka kai ko atsisakyti, bet apie ja nebegalvoju...keisciausia kad pries menesi man pradejo labai labai skaudet pilva, maniau, kad apendicitas, bet nepasitvirtino, pasidaraiau visus tyrimus, bet nieko nerode, galiausiai homeopatas dave vaistu nuo uzdegimo, nuo to laiko praejo jau 2 sav. ir ka jus galvojat as nebeviduriuoju nieko nesuprantu...bijau dziaugtis, nes kai 6 metus diena is dienos viduriuoji ir net nebeisivaizduoji kad gali but kitaip, tai sunkiai paaiskinama tampa...bet bijau dziaugtis per daug... 
senai berasiau, daug darbeliu nera kada apie liga galvoti... visdelto noreciau palaikyti Sistinos nuomone del DZS, neverta su sia liga kovoti, kai su ja susitaikai tik tada gali normaliai gyventi, nustoji saves gaileti ir sureiksminti sia liga...sia liga as jau irgi sergu 6 metus, aisku laikui begant mano nuomone apie liga kardinaliai pasikeite! pradzioj as su ja kovojau, bet ta kova prilygo kovai su vejo malunais...geriau vaistus, griebiaus ir netradicines medicinos, homeopatai, vaistazolininkai, grybai, ir ivairus sarlatanai ale kurie teige galintys isgydyti visas ligas...bet niekas man nepadejo, tik isleidau daug pinigu ir kaskart skaudziai nusivildavau kai niekas nepadejo.. tik po 4 metu kazkur susitaikiau su sia liga, isvis apie ja negalvoju, zinau kad ja sergu, aisku tenka kai ko atsisakyti, bet apie ja nebegalvoju...keisciausia kad pries menesi man pradejo labai labai skaudet pilva, maniau, kad apendicitas, bet nepasitvirtino, pasidaraiau visus tyrimus, bet nieko nerode, galiausiai homeopatas dave vaistu nuo uzdegimo, nuo to laiko praejo jau 2 sav. ir ka jus galvojat as nebeviduriuoju nieko nesuprantu...bijau dziaugtis, nes kai 6 metus diena is dienos viduriuoji ir net nebeisivaizduoji kad gali but kitaip, tai sunkiai paaiskinama tampa...bet bijau dziaugtis per daug... 
