Puikiai zinau,kad jis manes nemyli,tiesiog jauciu,mano sirdis neklysta. O ir man jau jausmai atsale,sakiau,kad nemyliu jo,tai kam gyvent kartu,kiek kartu sakiau skiriames,bet jis mato dar kitas iseitis,kad galim nesiskirt ir gyvent atskirai..tai koks cia tada gyvenimas? Gyvent atskirai,bet priristai

jam paprasciausiai yra patogu,viskas namuose padaryta,viskuo aprupinta,jei kraustyciaus tai nei vieno baldo neliktu,net sakutes su lekstemis,tik tuscios sienos,ir tai dar sienas apipaisyciau.Bet as pati nesuprantu ko as laukiu,laukiu kada is nervu jis man uzvos viena diena turbut,kad galeciau padeti viskam taska,vaikelio gaila,nezinau,brangiosios ir tevai mano lb pergyvena del to,vis gal gal bus gerai.o ir pas juos as grizti nelb noriu,matyt,del to ir delsiu,negaunu tinkamo palaikymo is artimuju.
Rasau cia ir pati suprantu,kad esu zeminama,nemylima,nesitikiu,kad pasikeis,nes tikrai taip nebus,jis buvo priprates prie viengungio gyvenimo ir niekaip negali atsikratyt to seselio.
Suprantu,kad as moteris,o moteriai reikia graziai atrodyti,bet mano sirdis graudziai verkia,kai pagalvoju,kad isleidus dali pajamu,mes neturesime manesio gale ka valgyti,nes jis taip pat jau ju nebetures,del to man labai pikta