Savo vaiką iš Ąžuoliuko atsiėmiau. Nors pati esu muzikantė. Mano kolegė, muzikantė, irgi atsiėmė. Žiaurus krūvis, daug darbo namuose, vaikas turi būti labai stiprus psichologiškai ir labai gabus, kad visa tai atlaikytų - priešingu atveju, nukenčia mokslai. O kadangi savo vaiko muzikantu daryti nenorėjau, tai prioritetai buvo aiškūs. Daug tekstų namie mokytis atmintinai, užduodavo ir solfeždio. Užsiėmimai keturis kart per savaitę, gržįdavo namo 20 val, reikėdavo ruošti ne tik mokyklos, bet ir Ąžuoliuko pamokas, pervargdavo juodai. Dažnai į Ąžuoluką lėkdavo nepapietavęs mokykloje, nes užsimėmimų laikas toks, nespėdavo. Silpniausia vieta - instrumentas, vyksta kartą per savaitę ir nesureikšminama.
Tik tada, kai iš "Ąžuoliuko" perėjo į kitą chorą, su sūnum buvo pradėta dirbti, taisomas neteisingas išsižiojimas ir kitos klaidos - Ąžuoliuke vaikų labai daug, nesužiūri kiekvieno. Mokytojos
- tikrai ne ta atejis, kad glosto ir popina kiekvieną vaiką, kaip tik prieišngai. Kas nepatinka - varai lauk, nes daug norinčių patekti.
Verta tik tada, jei vaikas turi išties gražų, gerą balsą ir profesinė perspektyva nusimato muzikinė.
esu taip vadinama muzike profesionale ir labai sudomino toks postas Į vokalą MA stoja ir niekada jokio solfedžio, harmonijos ar privalomo instrumento nesimokę - Dainų dainelių laureatai. Neretai ir įstoja. Pirma kart girdziu toki dalyka,nes yra solfedzio,harmonijos,specialybes stojamieji egzaminai,o dar patikrins kaip skaitai is lapo.Gal per koki simta metu koks vienas ir istojo turedamas nerealiai nerealu balsa,bet paprastai mokydamasis vokalo mokosi ir kt.muzikiniu dalyku. Kai perskaiciau fraze istoja dainu daineliu laureatai,iskart prisiminiau viena laida,kurioje Yva sake,jog dainavo dainu dainelej.Daug kas sako,jog ji nemoka dainuoti,neturi balso ir pan.,o cia bac tvirtas pasakymas as dainavau dainu dainelej 
