QUOTE(svajukas @ 2005 09 07, 15:32)
Tegu bus taip kad as egoistas, savanaudis, mazvaikis, apsiseilejelis, jaunas, dar nepatyres, vaikas...bet ka man daryti kad pamirsti...na ka? jei jus tokie protingi cia visi susirinke tai ko negalit pasakyt ka nors ko as dar nebuciau girdejes...? nejau cia taip sunku...? juk kas cia tokio, pajimei zmogui sirdi su aukstakulniu persmeigei ir atsoko nuo taves...
šneka tavo įskaudinta širdis. Reikia pirma išmokt būt su savim, bet tu nesiklausai, nenori girdėt tokių patarimų, bet deja tik tai yra teisybė. Buvau ir aš kaip tu tokioj situacijoj, bet drįstu teigt, kad man dar sunkiau buvo, nes buvom daug ilgiau nei jūs draugavę, ne vienus metus, buvau labai labai prisirišusi, ir tada dar baisiau, kai žmogus tave palieka, o ne teisiog kai neatsako į tavo jausmus pradžioj. "pabendravau" su savim, įsitikinau, kad tik aš visada sau galiu likt ištikima ir mylėt save, o visa kita - kaip Dievas duos ir jau kitą dieną autobuse susipažinau su labai simpatišku vaikinu. Savęs gailėt nereikia, reikia džiaugtis savim, kad esi būtent toks, o ne kitoks, o jei kažkas savy nepatinka - bandyt tai keist.