Mano vaikas hiperaktyvus 6

aš tai nebekreipiu dėmesio, o jei vis tiek varo tada pasiūlau savo vaika paauklėti dviem savaitėm, sakau nugi pasiimkite ir tada pažiūrėkite

sveikos mergaites, visai netycia cia uzsukau ir radau labai dideliu panasumu su savo dickio elgesiu as niekada jo i jokius raidos centrus nevedziau, nemaniau kad jis hiperaktyvus, o maziukas budamas buvo labai imlus viskam ,skaite anksti, zinojo saliu sostines, monetas ir pan. dalykus, kaip kokia vaiksciuojanti enciklopedija o bet taciau viskas pasikeite kai pradejom lankyti mokykla, atsirado nenoras ten eiti, nesimoke ir iki siol nesimoko, jam dabar greit 13 metu, amzinas priestaravimas ir pamoku neruosimas, nepritampa prie bendraamziu, oi galeciau cia vardinti ilgai, zodziu tikrai radau mamu pasisakymus kurie atitinka su mano vaiko elgesiu pilnai mes einam dabar pas psichologe, bandom kalbetis, jam diagnozavo depresija... zodziu seniau verkiau kasdiena kai reikdavo ji priversti ruosti pamokas, bet pavargau...nezinau bet kalu dabar i galva kad mokosi tik sau, jam bus blogai ateity nebezinau ka daryt, siaip vaikas geras, nesikeikia, neatsikalbineja grubiai, piktybiskai nekenkia, bet turim problemu ir mes... kaip manot ar cia irgi tas hiperaktyvumas kaltas?

tiesa jis dar ir nevalgo jokio normalaus maisto, ji nuo jo pykina, jam smirda

Laima, žinai, man atrodo, kad čia ne tu, o čia aš rašiau jaučiuosi lygiai taip pat, ir lygiai taip pat gyvenu. Gal tas tave paguos, kad tu esi ne viena.
Žinai, kaip sako: "jei serga vaikas, vadinasi serga visa šeima". Taip, mes visi ligoti. Toks gyvenimas...

O visi pamokymai, patarimai.... žinai... kartais norisi įkišti galvą į smėlį ir rėkti... Tai TIK teorija. Gyvenime yra visiškai kitaip. Pliusai, minusai, dienotvarkės, skatinimų sistema- niekas neveikia. Penkiolika metų tiktai taip ir ne kitaip. Ir neturi teisės pavargti, neturi teisės nuleisti rankų...

Kol mažesnis buvo buvo lengviau. Dabar dar ir paauglystė savo daro. O pas maniškį ir diagnozių krūvos


Negaliu nustatinėt diagnozių internetu

bet, maniškis, būdamas mažiukas, irgi žinojo sostines, prezidentus, žemėlapį. Intelekto lygis buvo aukštas. O dabar.... dabar daugybos lentelės nesugeba (nenori?) išmokti. Ir intelektp lygis krito žemiau vidutinio.

Maistui visada buvo labai išrankus. Dabar, jau keli metai yra vegetaras, o prieš keletą mėnesių ir pieno produktų atsisakė. Smirda.

nu zinot jusu vaikas tiksliai kaip ir mano kas liecia intelekto lygi tai matau kad sugebetu jei noretu, bet va nenori... nei daugybos lenteles, nei dar kazko nesimoko, o kai grizta pamoku neruosia nes atseit negirdejo ka uzdave sakiau eisiu tada ir as uzrasinesiu gal tada geda bus o del maisto tai rigi smirda

Vario, o tu ir nenorek, kad jis noretu gerai mokytis. Is kur jis turi tureti motyvacija? Mums sunku, o ka kalbeti apie vaikus. Juk mano vaikas turi vienas klaseje mokytis. Pagalvoju, o ar istverciau as taip?
Pasiskaityk internete apie ismokta bejegiskuma ir viskas bus aisku.
Mane taip pat uzkniso tos nuolatines metodikos. Jos veikia, bet tik neuzsitvirtina elgesys.
Na, bet as manau, kad kai isimyles, tada ir vargai pasibaigs. Juk mano vyras hiperaktyvus, jaunystes draugai tokiu baiku pripasakojo, kol manes nesurado. O tada nebebuvo laiko toms baikoms. Na va, pagaliau zinau, kad vyresnelis (20 m.) myli, jauciasi nerealiai. Seniau tik padraugaudavo su merginom, mylejo tik save, o dabar yra uzkibes vaikinas.
Labai ji erzina jaunesnysis brolis, jo elgesys. Sakydavo, kad jis toks nebuvo ir kad nepasakociau. Tai as sumaniau viena diena ju remeliuose pakeisti nuotraukas, kur jie dviese apsikabine, zaidzia, per naujuosius (teigiamos nuotaikos prisiminimai) ir.... radau jo nuotrauka 3 kl. rugsejo 1 d. Jis ten toks ... As ja padejau i remeli. Kai jis pamate... Paseles, kaip ir brolis tepasake.
Kai yra labai blogai, kazkas ateina ir padeda. Tai burejos Vaivos skaitytos knygos fraze. Viskas bus gerai. Mes dar parodysim...
O siap man reikia poilsio juodai:)
Roga, esi maladec. As taip pat saves skriausti nebeleidziu, na, isskyrus mokykla. Dabar is vis uzvemiu, o kiek krizes metu jusu biudzetas nukentejo, kiek siuo metu pas jus pinigineje pinigu. veliau pasakau, kad man tai skaudziausia tema ir jei su manim nori bendrauti, teks sios temos neliesti, nes padeti negali niekuo ir todel tai yra neetiska. Juo labiau, kad mano vaikas stengiasi buti mandagus. Ti va, vyrui liezuvi reiketu nupjauti. Kai tik sutinka nauja zmogu, tuoj pokalbi nuo vaiku pradeda.

Oi, mieloji, nuo šito beviltiškumo jausmo aš jį ir išvežiau iš Lietuvos. Nuo amžinų patyčų, paniekos. Nes, niekaip negalėjau suprasti, kaip jis gali TIEK daug ištverti. Motyvacijos pas jį nebuvo jokios, savivertė labai žema, tik apie savižudybę tekalbėjo.
Dabar viskas gerai. Klasėje (jis specialią tokiems vaikams lanko)- trys mokiniai ir trys mokytojai. Motyvacija didžiulė - į mokyklą jis eina su dideliu noru, nes sergantį negaliu namie išlaikyti. Savivertė labai aukšta (juos ten psichologai pastoviai stebi). Apie patyčias jokios kalbos net nėra.
Nepamiršk, kad aš Švedijoj, o tai geriausia šalis vaikams augti.
Bet. maniškis turi Aspergerį dar. Ir ADHD yra tik šalia visko. Plius žemas intelekto lygis, o tai jau irgi diagnozė.
Kai buvo mažesnis, į jo visus keistumus, ar "nusikalbėjimus", buvo galima žiūrėti su humoru- va, koks vaikas įdomus, dabar, kai penkiolika ant nosies, kai ūsai želia- jo "sparnuotos" frazės ir vaikiški poelgiai kelia ašaras. O kur dar spotaniškumas ir kitos bėdos.

Jei atvirai, maniškio atsisakė ir vaikinukas kuris buvo mums skirtas (12 val. per mėn) ir šeima, kuri kartą per mėnesį jį pasiimdavo savaitgaliui. Žmonės dirbę tą darbą, su tokiais vaikučiais visą gyvenimą mums pareiškė didžiulę užuojautą, bet... atsisakė. Nesusitvarko niekas su maniškiu. Be pagalbos neliksim, suras naujus žmones, tiesiog, beviltiškumo jausmas apėmė. Būtume LT- nebeturėčiau sūnaus.

mokykla iš vis vos nepaliko karo stovykla, anglų mokytoja visiškai nuprotėjo, pasakė eikit muštis iš klasės, jei vaikis mano netaip pasisuka pastaba, jei pasirašo vertima virš angliškų žodžių išbara. jau atrodo savo vaikį įkišu nors kiek motyvacijos ji sugriauna su kaupu, vaikis mokosi tik su asaromis ir svajoja kai baigs ketvirta klase ką pasakys tai mokytojai, kiek tvers mano vaikis nebežinau. tuoj bus susirinkimas ir jau mano nervai ant ribos, pagulėsiu namie gal iki tada pasveiksiu ir ramiai eisiu kalbėtis.
beviltiškumas toks jausmas jau įsiskverbes į vidų. bet per ašaras eini į priekį, o kas daugiau tai padarys







tavo dičkis kalba apie savižudybe o mano mažius taip galvoja, pavasaris mums iš vis pavojingas metas. jau kartais kai kalbi su juo akys stulpu ir jaučiu kaip jam sunku.
vat lietuvoje nuvaro vaikus visiškai, ne tik vaikai yra baisus bet ir suaaugę.

Ačiū už palaikymą. Tikrai gera žinoti, kad ne viena esi tokia pasaulyje, ir kad kažkas supranta šias problemas.
Labai faina, kad kažką pastebit, padedat patarimais, tikrai stengiuosi kiekvieną nuomonę įsiskaityti ir suprasti.
O šiandien tainorėjau pasidžiaugti su jumis kartu. Truputėlį anksčiau grįžau iš darbo, vyras išvyko į darbą, o vaikai Jie abu kaip susitarę liko mieste- vienas pas pusseserę, o kitas - pas močiutę... Kol kas nusiskundimų negirdėjau, arba man specialiai neskambina... Bet vis tiek kaip faina Poilsis nerealus, nereikia niekur važiuoti, o namuose tokia ramybė, gal pirmą kartą taip jaučiuosi...
Papildyta:
Tiesa, visą savaitę mano katytė taip keistai miaukia mane pamačius, ir kai vakare einu miegoti, visada atsigula man ant krūtinės... Nežinau kodėl, bet mane ji tikrai ramina...

svarbiausia, kad radai nors minute poilsiui ir kad nors kiek gavai poilsio

gyvūnai visada jaučia, kas yra negerai ir jie ramina.

vario..uzuojauta, delto, kad pagalbininkai atsisake..tokie momentai labai skaudus nors as juos minimaliai esu patyrusi, bet bent truputi galiu isivaizduoti, kaip jautiesi

su gimtadieniu tave drauguže
Eik gyvenimo saulės sutikti
Neški šypseną, laimę kartu
Tegul niekas nedrįsta sutrypti
Kas svajonėse buvo brangu.
Eik, šypsokis, kaip saulė
Šildys šypsena širdis visų.
Tegul šviečia vien laimė pasauly
Tegul būna be galo šviesu.

Aciu Roga