Vaiku neurologe
Jurgaitiene,dar neteko sutikti tokios piktos ir nemalonios gydytojos.Siandien buvom konsultacijoje,tikejomes susilaukti pagalbos,o teko isklausyti pamoksla apie vaiku auklejima.Visada giniau gydytojus,manau ju darbas sunkus ir atsakingas,bet papuoliau i tokia nemalonia situacija....
Mano sunui beveik 4 metai,apie dvi savaites laiko kaip atsirado tikas,trukcioja petukai.Gydytoja paklause-ar aiski priezastis,po kurios atsirado tikas?Pasakiau,kad tiksliai nezinau,vaikas labai jautrus,verksniukas,kartais buna ir pabaramas,manau nei vienoje seimoje neapseinama be to.Isgirdus,kad vaikas buna baramas.....Na tada ir prasidejo-pavadino mus su vyru
smurtautojais,net i kortele norejo irasyti

,kad negalima taip vaiko auginti.Pasijutau ''asocialia'' mama.Pati esu medike,dirbu su vaikais.Man net zada ateme.Puikiai zinau kad vaiko augimui turi buti uztikrinta rami aplinka,jis turi buti mylimas ir jaustis saugus,kad tikas gali atsirasti ir del psihologiniu problemu.Mes su vyru abu ramus,turim dar vyresniji 10 metu sunu-abu berniukai draugiski,myli vienas kita,tik maziukas jautresnis ,kovoja uz save.Dziaugiuosi turedama tokia seima. Jauciuosi izeista,pazeminta,dar neatsigaunu.Nemanau,kad gydytojas turi teise taip kalbeti su pacientais nezinant visos situacijos,juk ji mus mate tik 20 sekundziu,o jau nusprende kad mes psichologiniai smurtautojai.
Gailiuosi,kad nesugebejau viso sito issakyti jai,ar tiesiog iseiti is kabineto.Mums liepe ateiti po 2 menesiu,bet jau tikrai niekada pas gydytoja
Jurgaitiene neeisim.