Mano ex laikė.
Charakteris-gerietis nr.1. Tiesa vandens bijojo, nors pagal "profesiją" jam priklauso vandenyje mirkti

. Pakrante vaikščiodavo arba ant tiltelio ir lodavo alia "ei, tu vandenyje, lipk lauk, kam sakau". Šiaip geriau laikyti ne bute ir ne pririštą, o voljere arba išvis aptvertame kieme ganytis. Kadangi kailis ohoho, tai labiausiai jam patikdavo žiema. Kailis nelabai veldavosi, bet šukavimo pakakdavo

. Lietuvoje veisiami niufikai yra smulkesni nei tarkim "Leningrado", skirtumas maždaug apie 10-15 kg. Jei ketinate įsigyti, tai Lietuvoje rinkitės labai atsargiai, nes "patingėjusių" vežti tolėliau prasideda kergimai su giminėm. Taip buvo ir mūsų išsirinktam šunyčiui (deja to nežinojom). Finalas: visa vada turėjo rachitą, ir iš vados išgyveno 2 šuniukai. Deja, šią vasarą ir "mūsiškis"

. Kaip su kitu nežinau, nebebendraujam kokie 3 metai. Žodžiu rinktis reikia labai atsargiai, ypač perkant be dokumentų (sunkiau išsiaiškint, ir matyt neaktualu daugeliui ar nėra kraujomaišos).
Nežinau ką čia taip skaigiai dar parašyti? Na bėgioti su juo reikia daug.
Apie "broką": jai atsiranda rudos dėmės, ir neišnyksta, tai toks šunytis laikomas brokuotu. Žinau, jog "senieji" niufikai buvo karviniai, t.y. juodai balti. Bet tokį variantą pati mačiau Lietuvoje maždaug prieš kelis metus.
Na jei dar ką prisiminsiu-pranešiu. Tikiuosi gal kam bus naudinga, nors ir paviršutiniška