QUOTE(linada @ 2005 10 30, 19:49)
tas atsibodimas namuose sedėti keistas, nes iš esmės nenusibodo - man patinka dabartinė mano veikla, sūnučiui užmigus ir pasiuvinėju ir apie kalėdines dovanėles pagalvoju - žodžiu minčių galybė, tik spėk darbuotis. sakyčiau man ne atsibodo, o aš pasiilgau to, ką galėjau daryti anksčiau - pasiilgau laisvės savotiškos (ir moteriško pomegio apsipirkti, pasibastyti po parduyotuves), o ir kelionė į maisto parduotuvę dabar tapo dideliu pasikultūrinimu

. į darbą tikrai nenoriu grįžti - nė už ką, nors po kelių mėnesių gal jau pati veršiuosi, ką gali žinoti

na, jei ne internetas, tai tikriausiai būčiau senai nupušusi - nes bendraudama su SM, draugėm, tėvais, galėdama susirasti bet kokios info nesijaučiu atskirta.
Tiksliai nupasakota situacija

Norėtųsi į kokį renginuką nueiti, kaip maman rašė, bet sunkiai įsivaizduoju vaiką sau įprastuose renginiuose, pvz., knygos pristatyme, spektaklyje ar pan.

Žodžiu, nebėra taip paprasta, kaip anksčiau, užsimetus rankinę ant peties kur nors iščiuožti. Be to, išeiti ar išvažiuoti kur nors kartu su vaiku, sutikit, tikrai ne tas pats kaip be. Reikia susirinkti daiktus, nieko nepamiršti, o ir svečiuose vis tiek turi ganyti, paskutinį kartą pas draugę, grįžusią iš kelionės, negirdėjau didesnės pusės pasakojimo, nes vaikui užėjo miegas, o svetimoje aplinkoje labai ilgai migdėmės. Dieną jau beveik galime išsiversti be MP, bet vakare prieš miegą

Tai kol kas taip ir tebesvajoju apie išėjimą KADA NORS į teatrą