Įkraunama...
Įkraunama...

Nemylėti savo vaiko.. Ar tai įmanoma?

meilė meilei nelygu. va pilna mamų forume kur kryžium gulasi kaip savo vaikus dievina, bet tuo pačiu advokatauja už vaikų mušimą.
manau jūs tą vaiką mylite, gal tik jums trūksta laiko sau, gal "užsisėdėjot" namuose. mirksiukas.gif
Atsakyti
Negaliu patiket,kad isvis taip yra g.gif .O kodel Tu sprendi,kad jo nemyli?Jai sunku be jo kai,tai vienas pozymiu,kad myli.O isvis,kaip Tu supranti zodi meile?
Atsakyti
smile.gif+2009 06 01, 21:51-->
QUOTE(hi smile.gif @ 2009 06 01, 21:51)
Ta kuri nemyli, dėl savo meilės nemeilės [...] nesigilina, nes dėl nemeilės jai tai šviečia VIENODAI.


Nesąmonė.

Ar žinote, ką reiškia nemylėti, kai visa aplinka garsiai arba pagal nutylėjimą sako, kad mylėti privalai?
Kai visi sako "nugi neįmanoma nemylėti", bet viduje jauti, kad ... nu nėr to jausmo... nėr.
Ir ką daryt?
Kai jauti pareigą mylėti, bet negali?
Ar žinote, koks tai jausmas?

Jei nežinot, tai gal geriau ir nekalbėkit 4u.gif

P.S.: Nežinau ar autorė myli, ar nemyli. Su savimi susitarti teks jai pačiai. Ir niekas nesako, kad tos "derybos" bus lengvos...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Hmmm...: 01 birželio 2009 - 21:30
yra zmoniu, kurie isvis nesugeba nieko mylet. Nesakau, kad autore viena is ju, bet...
daznai matau, stebiu tevus, kaip jie elgiasi lauke, parduotuveje, renginiuose...su vaikais. Retas yra demesingas, meilus su savo vaikais. Bet jiem tai norma. Kazkam kitkas norma...
Nieko nematau baisaus tame, ka autore sako, net jei tai tiesa.
Manes mama ir nemylejo ir nieko, net dekinga as jai uz tai, kaip keistai tai beskambetu. Niakad motinos uz tai nekaltinau. Kitaip nebuciau tokia, kokia esu smile.gif
Autorei linkiu atsipalaiduoti, o ne "grauzt" save.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Savannaa: 01 birželio 2009 - 22:59
QUOTE(Insomia @ 2009 06 01, 21:00)
Sveikos Super Mamos.

Turiu labai siaubinga klausimą. Kadangi Jūs čia labai malonios ir galit patart, todėl noriu paklausti būtent Jūsų.

Situacija tokia - aš nemyliu savo vaiko. Aš siaubinga mama?
Aš manau, kad taip.. sad.gif Juk tai yra neįmanoma. Bet taip jau yra. Mano vaikui beveik du metukai, bet man iki šiol neatsirado tas motiniškas instinktas..
Man labai gėda ir aš nežinau ką daryt.
Aš esu prisirišus prie jo, ir jeigu jo nėra šalia jaudinuos ir tvarkingas jis ir gražus, bet nėra tos meilės, tos tokios šiltos meilės.. Gal aš kažko kito tikėjausi? Kartais jis mane labai sunervina.. Nemušu, ne, tai siaubinga aš manau. Pati baigiau socialinę pedagogiką ir žinau kaip ten būna kai vaiką mušą, bet taip pat žinau kas būna kai vaikas nejaučia meilės šeimoje, bet nieko negaliu padaryt sad.gif
Vyras dievina sūnų, bet kadangi dirba negali su jio praleisti tiek laiko kiek aš su juo praleidžiu.
Gal nelabai aiškiai čia parašyta viskas, tiesiog vos neverkiu, nes nežinau ką daryti. Klauskite jeigu kas neaiškus, atsakysiu.
Super Mamos, patarkit ką nors.
Busiu labai dėkinga.


Aš manau, kad jūs mylit savo vaiką, tik kitaip. Juk VISOS be išimties mamos savo vaikus myli, net ir tos pijokės paskutinės... Tik jos turi bėdų, todėl negali meilės parodyt.
Nemanau, kad būtina "svaigti" dėl vaiko. Gal jūs esat iš prigimties santūri ir daugiau apskaičiuojanti, o ne besivadovaujanti emocijomis? Juk rūpinatės juo, auginat, jaudinatės- ar jums tai ne pakankamas įrodymas, kad tikrai nesate baisi mama? mirksiukas.gif
Atsakyti
O vaika planavote del to, kad jo labai norejote, ar siaip, kad reikia seima kurt, gyvenant su vyru?
Atsakyti
Nesmerkiu temos autorės, bet manau, kad ne visoms motiniškas instinktas duotas. Pas moterį jis lyg ir užprogramuotas, bet pasitaiko išimčių... turiu pažįstamą-normali išsilavinusi moteris, o savo vaiko neaugina... būna jis pas močiutę už kelių namų... mama grįžusi iš darbo ateina aplankyt ir grįžta namo be sūnaus-pavargusi ji... savaitgaliui parsiveda, tašytė su vaiko daiktais stovi prie durų, kol sekmadienį vėl iškeliauja pas močiutę.
Neduok D tokį jausmą patirt. baisu ir žiauru. pirmiausia prieš save.
Autorės atvejį sunku komentuoti, nes nežinom, kaip ir kas jos gyvenime vyksta. laikykitės 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kastone: 02 birželio 2009 - 09:31
QUOTE(Insomia @ 2009 06 01, 21:00)
Aš esu prisirišus prie jo, ir jeigu jo nėra šalia jaudinuos ir tvarkingas jis ir gražus, bet nėra tos meilės, tos tokios šiltos meilės.. Gal aš kažko kito tikėjausi? Kartais jis mane labai sunervina.. Nemušu, ne, tai siaubinga aš manau. Pati baigiau socialinę pedagogiką ir žinau kaip ten būna kai vaiką mušą, bet taip pat žinau kas būna kai vaikas nejaučia meilės šeimoje, bet nieko negaliu padaryt sad.gif

sioje pastraipoje matau atsakyma i klausima...
man atrodo, Insomnia, tiesiog turejo isankstini isivaizdavima apie tai, kokius jausmus "privalo" vaikui jausti "gera motina" ir jaucia nusivylima, kalte del to, kad jos patiriami jausmai neatitinka isivaizduojamo "standarto", sau keliamu reikalavimu, kad vaikas neatnese laimes ir pilnatves pojucio ar dar kokiu isivaizduojamos tobulos motinystes elementu...

man net teko matyti apklausu rezultatus, pagal kuriuos seima turinciu suaugusiuju laimes ir pasitenkinimo gyvenimu jausmas pasiekdavo zemiausia riba tada, kai jie susilaukdavo vaiku ir tada, kai ju vaikai izengdavo i paauglyste. tyrimo autoriai net daro isvada, kad visuomeneje gyvuojanti nuostata, jog vaikai yra laimes saltinis, yra labiau mitas su keliomis laimingomis isimtimis, negu realybe...

patikek, nuostabieji vaikuciai turi igimta talenta isvesti is kantrybes ir ismusti is pusiausvyros net labiausiai atsidavusias mamas ir tecius smile.gif

manau, kad tereikia nuleisti reikalavimu kartele, leisti sau buti netobula, priimti tokius jausmus, kokie ateina - ir viskas stos i savo vietas.
Atsakyti
jo, pas mane buvo panasus jausmai ar pamastymai, gal tiksliau issireiskus, kai gime dukra. nors ir labai laukem, norejom ir t.t. bet gimus vaikui pasaulis apsivercia, susiduri su begale sunkumu (bent jau as susiduriau). ir palaimos kad va tapau motina tikrai nejauciau..kartias savykdavau vyrui gal as bloga mama, gal man nederejo tureti vaiku g.gif tikra tiesa yra, kaip kazkaur teko girdeti toki pasakyma, "meile vaikui negimsta ant gimdymo stalo" smile.gif reikia priprasti ir ismokti daugelio dalyku..man asmeniskai tik kur kas veliau atejo laikas kada as galejau megautis motinyste ir neliko tos grauzaties gal as bloga mama. o ta meile motinos vaikui tokia kitokia. tai ir yra motiniska meile, ji skiriasi nuo meiles draugui, vyrui ar pan.
Atsakyti
QUOTE(Margareta @ 2009 06 02, 14:28)
o ta meile motinos vaikui tokia kitokia. tai ir yra motiniska meile, ji skiriasi nuo meiles draugui, vyrui ar pan.

Meilė kitokia, bet panaši tuo, kad ateina skirtingai ir jaučiama kiekvieno kitaip. Žiūrėk, vieni įsimyli "iš pirmo žvilgsnio", o kitiems reikia laiko, patikrinti ir įsitikinti, ir tik tada pasakyti, kad myli. smile.gif Taip ir su meile vaikams. Jums atėjo po kurio laiko, kitos jau nestuke.gif būdamos myli, trečios ilgai svajodamos apie vaikelį myli jį dar neatėjusį į šį pasaulį.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mylimuke: 02 birželio 2009 - 13:32
Manau jausmu ar jie pakankamai "stiprus", ar meile yra ar ne, niekas negali pamatuoti ir ivertinti ir nemanau, kad turetum sau uzduoti siuos klausimus. Bet jei uzduodi - tai tave slegia. galbut reiketu pamastyti apie kelis variantus: uzsitesusia depresija po gimdymo arba tiesiog susitaikyti... juk ne visos mes vienodai mylime, todel nesmerk saves ir nesigedyk to, elkis ir gyvenk naturaliai.
Atsakyti
QUOTE(sena niekšė @ 2009 06 02, 05:52)
meilė meilei nelygu. va pilna mamų forume kur kryžium gulasi kaip savo vaikus dievina, bet tuo pačiu advokatauja už vaikų mušimą.
manau jūs tą vaiką mylite, gal tik jums trūksta laiko sau, gal "užsisėdėjot" namuose. mirksiukas.gif

kad vaikui suduodi per uzpakali ar ji nubaudi tai nereiskia jog jo nemyli ar jis tau nerupi schmoll.gif
Atsakyti