Šiai dienai neturim nė cento.. ar yra tokių?

vis paskaitinėju čia, tai va pasisakysiu, kad norint galima viską suderinti, , man teko ir dirbti ir mokytis ir vaiką auginti, paskui be tarpo moksluose dar ir antro susilaukti, tada dirbau namie +vaikai, + mokslai, nieko pabaigiau šiemet, noriu pabrėžti tai nežmoniškai sunku, bet įmanoma.

o šiaip į temą, tai man baisiausiai, kaip žmonės praranda darbus, nors ir mažina tas algeles, bet jei tai pastovios pajamos pasiveržus diržus kaip nors pragyvensim , ir laukti geresnių laikų,

pati visą laiką gaminu maistą namie, vyras į darbą nešasi iš namų pietus, tai tikrai labai daug susitaupo, kai nereikia pietauti valgyklose ar baruose.

Valgyti nori visi - vyrai ir moterys, jauni ir seni, susituokę ir nesusituokę, bevaikiai ir suvaikiai - todėl bet kuris iš jų jausis atleistas nesąžiningai, jei kam bus daromos išlygos

Neįsivaizduoju, kaip galėčiau suderint. Į paskaitas išvykstu kartais anksčiau nei atsidaro darželis, o grįžtu dažniausiai vėliau nei jis užsidaro. Vyras dirba pamainomis, tai vakarais man dar kažką dirbt be šansų. Paskaitų nepraleidinėju, lankau beveik visas, o kur dar namų darbai, kursiniai, sesijos, galų gale ir su vaiku norisi pabūti, o ką aš galiu jai pasiūlyt, kai grįžtu patamsy, o dar laukia krūvos darbų. O ir namų apšnerkštų nesinori laikyt. Jeigu būčiau neakivaizdiniam, tuomet taip, galėčiau dirbti.

Aš mokiausi neakivaizdiniu, dirbau visą darbo dieną (dar ir namo kokį darbelį parsinešdavau) ir vaiką auginau. 7 ryto palikdavau darželyje, 6 vakaro pasiimdavau. Kas antrą šeštadienį paskaitose sėdėdavau, kitus - bibliotekoj praleisdavau. Darbus naktimis rašydavau ir mokydavausi naktimis. Labai sunku buvo. Dabar džiaugiuosi, kad po pirmo semestro, kai atrodė nepakeliamai sunku, mokslų nemečiau.

butent as tai ir norejau pasakyti,ka merginos is savo patirties rase.. manau esant blogai finansinei situacijai, visu pirma norus paliekam toliau,ir ziurim kaip ir is kur pragyventi.. suprantu kad norisi su vaikiuku pabuti ir t.t. bet noru neissimaitinsi.. aisku,lengva man sneketi kai dar leliuko neturim

mylimuke visiškai suprantu tave, o ir persitempti moterims nereik, oi nereik, nes po to daugiau kainuos vaistai, sakau iš savo patirties.
Pasispausit, kažkaip viskas susitvarkys.
Daugeliui nelengva, tenka skaičiuoti skaičiuoti, tik vieni prie to pripratę, o kiti ne.
Nuoširdžiai linkiu dvasios stiprybės.

sutinku. Taip IMANOMA viska suderinti ir viska istverti, tokios jau tos moterys.. bet - kokia kaina? Juk sutikit, kad pervargusi moteris nei namie, nei darbe, mei moksle, nei su vaiku neduos tiek, kiek turetu. Noresis kaip geriau, o rezultate kentes visi. Kai visiskai nera pinigeliau, tai tada reikia ieskot maziausiai skaudziu iseiciu - siuo atveju gal pasiimciau akademines keliems metams - mokslai palauks, kol vaikiukas paaugs, o ta laisva laika dirbt galima su daug mazesne itampa, negalvojant, kad vaikas verkia, o naktys diplominiams parduotos ..
Mylimukes atveju (speju is ankstesniu rasymu) nera tokia jau tragiska padetis, kad badautu, protingi abu - ras iseiti, tiesiog, be abejo, skaudu, kai taip netiketa ir nepasiruosta, bet.. na, yra kaip yra ir ziurim ka daryt, kad butu geriau (o ne kaltu ieksom)

Aš visiškai suprantu mylimukę. Galima mokytis tik dėl diplomo, tai tada aišku, kad galima truputį naktį paskaičius eiti egzaminą laikyti ir tikėtis praslysti. Be to, ir krūviai skirtingose specialybėse ir universitetuose skiriasi.
Duseles pasiulymas ne visiskai geras, nes po kelių metų gali tekti mokėti už mokslą, jei mylimuke yra kokiam 2 kurse dabar. Tad pigiau yra dabar pasispausti ir baigti mokslus, o ne atidėjinėti ir ateity gal išvis mesti, nes nebus už ką sumokėti milžiniškų sumų. Bet žinoma, iškilus problemoms, tai gali būti viena iš išeičių.

Tikriausiai todėl, kad neturi leliuko, ir negali suprasti, kad tiek mamai norisi pabūti su vaiku, tiek vaikui yra labai svarbi mama. Jau ir taip iš vaiko elgesio matyti, kad trūksta mamos, nenoriu visai vaiko nematyti



Specialybė išties nelengva, ir mokytis, ir suprasti, ką mokaisi, reikia. O akademinių eiti nenoriu, nes jau buvau (dėl dukrytės), be to, nuo šio rugsėjo mokslas mokamas, o mokėt aš visai netrokštu, bet jei išeičiau akademinių, sugrįžus galbūt tektų mokėti.

Mylimuke, na taip,as dabar tik galiu isivaizduoti ta nerealu motinystes jausma stiprybes jusu seimynai

As dirbau ir mokiausi,ir du vaikelius auginau,padeti nebuvo kam...Vienas issigelbejimas buvo tai kad jos lanke sanatorini darzeli,o jie visi yra savaitiniai,tai galedavau veliau pasiimti (vaikai perspedavo aukletoja kad neis miegoti nes mama paims ).Dirbau naktimis(o ka daryti-valgyt reikia,uz buta moketi irgi),kas ketvirta nakti,tom naktim vaikai nakvodavo darzelyje,tik butinai joms telefonu paskambindavau,o kitom dienom-sadistinis rezimas..."podjomas" puse sesiu ryto,mazaja rengdavau dar miegancia lovoje ir tuo paciu zadindavau po biski,paskui begte i troleibusa (gyvenom Senamiesty,darzelis Antakalny,o mano mokslai Baltupiuose ),vaikus darzelyje palikdavau virejai (joms pliusas-gaudavo papildomus pusrycius ),daugiau nieko is personalo nebudavo-ir begte i mokslus,vakare apie septinta paimdavau vaikus ir namo,kai buvo praktika,tekdavo ir gerokai po devyniu vakaro pasiimti is darzo,jau patamsiukais,o ryte vel anksti keltis...Po naktiniu pamainu paskaitose uzmigdavau(bet vis tiek sugebedavau viska uzsirasyt,tik ne visada iskaitomai )Nuo antro kurso dirbau dviejuose darbuose,liko tas naktinis ir plius dar pagal specialybe isidarbinau,visiskai nebeliko iseiginiu ir naktu laisvu tik viena kita,kai gavau pilna etata pagal specialybe to naktinio atsisakiau,nebepatempiau jau Paskaitu nepraleidinejau,mokiausi praktiskai visur,viesajame transporte,stotelese,valgykloje ir t.t.Ka galiu pasakyti...pakartoti viso sito triju metu kosmaro tikrai nenoreciau (nors studiju metai-patys graziausi vis del to ),ir niekam kitam nelinkeciau to patirti,taigi,Mylimuke,jei tik yra nors kazkokios pajamos,is kuriu galima pasispaudus nors minimaliai prasisukti-geriau jau jegas atiduok kol kas tik mokslams ir vaikeliui .Man po to maratono paskui dar kokius pora metu labai sunku buvo,nebemokejau ilsetis,tik prisedus vis atrodydavo kad reikia kazkur skubiai begti,tokia pastovios itampos busena,o ir sveikata pasigadinus nemenkai buvau.

Na nezinau, as ir dirbu pinlu etatu bei naktiniam darbe 0,5),ir mokausi dieniniam(t.y baigiau bakalaura siais metais ir istojau i magistra ir dukryte auginu),plius geguzes pradzioj vyras isvykes buvo,tai jau naktini darba meciau..kai nori tai suspeji viska,juolab jei vyras darbo netenka
O mokydavausi naktimis,tikrai tai yra sunku(dabar nzn kaip taip istverdavau), bet negaleciau savo vaikui pasakyti,kad jam nepirksiu surelio, nes as naktimis pamiegot noriu??? Tad pazaidus,paskaicius pasaka pries miega eidavau prie kompo mokytis..mokausi KTu,tad mokslai sunkus, bet visada papuldavau i nemokanciuju uz moksla tarpa be to,kas nezino,jei mokaisi dieniniame skyriuje,tai KTU mamom duoda 400lt stipendija kas menesi reikai gimimo liudijimo kopijos ir pazymos is bendrijos
Atsiskaitymai nebuna kadiena,sesijos irgi. Kadangi dauguma studentu dirba,tai eidavom i paskaitas pakaitom,dalindavomes uzrasais. Na jau kai bakalaura rasiau,tai sunku buvo..budavo 4 paras ne minutes nemiegotos Nes vyras isvaziaves buvo,tai jau paskutinem dienom buvau tikru tikriausias zombis,sukudus visa..bet atejo savaitgalis, issiparpiau 20valandu ir vel gyva