Žalčiai

Gaila, niekas man čia nepadės. Seniai buvo kas užsukę

Na pasiguosiu, gal palengvės..

Turiu fobiją nesveiką :cray:Gyvatėm ir žalčiam. Pernai sodą nusipirkom, taip bijojau, kad nesutikt buvus šeimininkę sakė, kad prieš keletą metų buvo mačius, bet pas kaimynus jį pavarė. Aš vis guodžiausi, kad gal nebus, nes ir šuniukas laksto, sakau žemės vibracija kažkokia, kad ir gyvens tai nesirodys.Ir ežiukas ateidavo. Bet ne , teko akis į  akį susitikt. Kad jūs žinotumėt kaip baisu.Kai pamačiau kelias sekundes, kaip durna žiūrėjau ir nesupratau kas per daiktas, po kiek laiko protas prašviesėjo ir dašuto. Juodas, susisukęs į krūvą, ir kaklą , gal sprindžio ilgio ištiesęs kaip kobra atrodė   Sustingęs, apsimetė negyvu išsprogusiom akim į mane žiūrėjo, o aš į jį, ausys tik geltonos švietė ,Ilga , plonytis, o sako storų buna.. Nakui Nakui Kai supratau, kas per daiktas taip sužviegiau, kad turejo 20 km.spinduliu girdėtis. Atostogos iškart baigėsi. Ta puse vaikšiot negalėjau. Nei įrankių pasiimt, nei padėt, nei rūbų padžiaut viena eit negalėjau, vyras atnešdavo,parnešdavo įrankius,  ir.tt. net gėda Suprantu, kad ten jo nebebus, bus kitoj vietoj.. Nežinau kas bus, atšils, reiks važiuot tvarkytis, sodint ir noriu ir bijau. Nei kaip išsigydyt,  jokios pagalbos nėr, nei vaistų nei kaip padėt sau. Aš suprantu ir žinau, kad jie nieko nedaro, vos ne džiaugtis turiu, kokia laimė, kad žaltys čia gyvena,bet manęs tas neguodžia ir nepadeda. Mama sako, tik nemušk. Kaip ten muši ,kad aš į jį net žiūrėt negaliu. Nebent kibiras iškristu iš išgąsčio tiesiai ant jo. Net internete normaliai pasiskaityt negaliu informacijos, nuotraukas tuoj metą, o aš net foto  bijau. Na ligonė Aš - pripažįstu. Ką daryt? Geriau meška gyventu, ne taip bijočiau. Kaip durnė net batraiščių bijau.Tai va. Mane supras tik tas kas pelių, voriukų da kokio bieso bijo.

Ačiū Tai jei judantį būčiau pamačius tai da ne taip būčiau rėkus..Nu durniu , durnė esu. Bet nieko negaliu padaryt.Nežinau kas bus...