
Draugams bandžiau aiškint, kad kai grįšiu namo, tada ir galės aplankyt, bet buvo tokių, kurie nesiklausė ir įsiveržė į ligoninę. Kai grįžau namo, buvau jiems dėkinga, nes ligoninėj trumpai aplankė ir ramu, o tiems, kurie laukė, kol grįšim namo, teko ir vaišes paruošt, ir pasėdėt su jais ilgiau, kai iš tikrųjų norėjosi tik ramybės ir miego

Dabar jau tuoj gims antrasis ir šįkart atvirkščiai, norėčiau, kad daugiau artimųjų aplankytų ligoninėj (ten visvien neina ramiai pailsėt, nes pastoviai vis kas nors ateina - tai pažiūrėt, ar viskas gerai, tai dulkes nuvalyt ar šiukšles išnešt

