QUOTE(A N A @ 2009 07 26, 14:32)
tad jei kas dar planuoja grizt i ta pacia bala del vaiko, padeties, seimos ar ko kito, tai galiu dabar dar drasiau pasakyt, kad TIKRAI neverta svaistyti laiko, juk jis negrizta, o gyvenimas eina, nesustoja ties kiekviena paluzimo akimirka
Jau tikrai geriau sekmadieninis tėtis, negu kad pastovi karinė parengtis namie. Jeigu jums bus lengviau, papasakosiu, kaip rašytojas A.Guoga šeimyninius santykius palygino su važiavimu dviviečiu dviračiu į įkalnę. Taip, tai truputį sunku. Tam reikia pastangų. Tačiau tikrai sutuoktiniai pradeda nesuprasti vienas kito, jei bent vienas iš jų nustoja minti dviratį. Kurį laiką jie dar gali išsilaikyti, gal net ir kiek pakilti. Tačiau tai daryti vieno pastangomis tampa vis sunkiau ir sunkiau. Pamažu jį apima apmaudas, kad turi vežti dvigubą naštą, kai kitas sėdi atsipalaidavęs ir tik mėgaujasi kelione. Šis apmaudas vis stiprėja ir atima vis daugiau ir daugiau jėgų. Galiausiai jis į viską nusispjauna ir tada nevaldomi santykiai pradeda garmėti žemyn
