Išsiskyriau su tėčiu dar nežinodama, kad laukiuosi

Sveikos, gerbiamosios.
Mėginau ieškoti, bet neradau niekur narpliojamos tokios temos. Taigi, prašau Jūsų patarimų ir galbūt pasakojimų iš savos patirties.
Mano situacija štai tokia - šiandien sužinojau, kad laukiuosi. O visai neseniai, prieš keletą dienų, po kelis mėnesius besitęsusių audringų konfliktų, išsiskyriau su savo draugu, mažojo tėtuku. santykius lipdyti mėginom ne vieną kartą, šios skyrybos buvo jau absoliutus taškas mūsų meilės istorijoje. ir štai kad nori - vaikutis.
ar nė vienai Jūsų neteko patirti kažko panašaus? kaip turėčiau pranešti šią žinią tėtukui? ar bandyti su juo taikytis, prašyti, kad sugrįžtų?..

Pati rašai absoliutus taškas,tad taikytis dėl vaiko nematau prasmės, Bet pranešti manau privalai,bet ne su reikalavimais grįžti atgal,o tik konstatuoti faktą. Va tada ir matysi,kaip jūsų gyvenimai susirutulios.

baisiai bijau, kad viena vaiko išauginti nesugebėsiu. ir mąstau, galbūt vaikutis sugebėtų nuslopinti tuos konfliktus. mano tėvai prieš 20 metų planavo skirtis, tada gimiau aš, dėl manęs tėvas nesugebėjo palikti namų, ir dabar jie atrodo tikrai ne mažiau laimingesni už 16mečius. mama dažnai man sakydavo, kad mano gimimas juos labai suartino. todėl kažkaip ir mąstau, gal šis mažas stebuklas suartintų ir mane su buvusiuoju. reikalauti, kad grįžtų, nedrįsčiau, tiesiog svarstau, gal užsiminti, jog man norėtųsi, kad dabar jis būtų su manim. bet tuo pačiu ir neramu, kaip jis į tai reaguos. kvailai jausčiausi, jei jis atsakytų "juk mes susitarėm,jog nesikišim viens į kito gyvenimus" ar kažkaip panašiai.

Viena vaika isauginti sugebesi, net neabejok. Tik zinoma bus siek tiek sunkiau nei dviese, tai jau isbandyta ne vienos mamos.
Del sugrizimo - klausimas kas per nesutarimai pas jus buvo ir kokie jusu jausmai apskritai vienas kitam. Jei visi pykciai ir konfliktai buvo tik vaikiski savo principu rodymai vienas kitam, tai gal ir yra tikimybe apsislifuoti. Svarbiausia, kad butu abipuse pagarba ir noras gyventi/myleti/auginti vaikus kartu, o gyventi kartu ir taikytis viens prie kito ismokstama. O jei is esmes jusu poziuriai/poreikiai nesutapdavo, jei nebuvo meiles/pagarbos is kurios nors puses, manau, neverta bandyti dar keleta metu pyktis, kad vel ta pati suprasti ir dar karta padeti taska, vien del to, kad siandien issigandai vienisos mamos statuso.
Bet teva informuoti apie nauja gyvybe reiketu bet kokiu atveju.

P.s. Nepatikesi, vienai auginant vaika netgi yra ir pliusu ir kai kada buna lengviau. Pvz. nereikia rupintis pietumis, vakariene seimai - sau susitpei sumustini, vaikui buteliukas ir ramu. Nereikia plauti/lyginti kalno rubu, tik kelias savo bliuskeles ir vaiko sliauztukai. Nereikia prie nieko derintis - kada nori tada atsikelei, isejai su vezimu i lauka ir galvos nespaudzia jokie buities rupesciai - nei, kad vyras grys alkanas is darbo, tau reiktu skubet i maxima, taisyti vakarienes, nei is viso kam nors sakyti kada ir is kur pareisi.

jei tikrai manai ir jauti,kad be jo negali-tai taip ir pasakyk..o kaip jis reauos tai nenuspesi,bet...toks tas gyvenimas

panasu,kad tu ji tebemyli, jei ir jis tau kazka jaucia,tai kodel gi ne. dar galit but kartu ir labai laimingi,ir vaikuciui abu tevai reikalingi. manau tu jau esi padarius sprendima.nori jam pasakyt ir nori but kartu. zinoma pabandyk, paskaudes jei jis negrys,bet zinosi,kad viska padarei del savo seimos.
o kiek laiko jus pradraugavot ar kartu pragyvenot?kiek rimti jusu santykiai buvo?(atsakyt nebutina) manau viskas priklausys nuo to kiek jus reisket viens kitam ir kiek tu jausmu yra like.
laikykis,sekmes tau.viena ar su juo, isgyvensi,viskas bus gerai!

Vien dėl to kartais norėčiau gyventi be vyro ta buitis,kuria reikia rūpintis varo juodai į neviltį

Nesuprantu jusu visu. Kad ir kas buvo, kad ir kas bus, bet busimo vaiko tevas privalo ir manau noretu zinoti apie vaiko egzistavima! Sekmes

o kodel tu visu musu nesupranti taigi ne viena nepasake,kad tevui nereikia sakyti. visos uz tai ,kad sakyti.

Įsibrausiu į svetimą temą.. Na ką, aš nėščia. Valio. Berods taip ir norėjau- iki trisdešimto gimtadienio.. Spėjau... Berods dvynukai, gal ir ne- sužinosiu kitą savaitę..
O ką manasis? Ogi nieko- mano bjaurus charakteris jam staiga patapo ir išėjo pas mamytę.
Nusprendžiau jam pasakyt, kad pasidariau abortą ir tokiu būdu pašalinti jį iš dabar jau mūsų gyvenimo.

draugavom 2metus beveik. pirmi metai kartu buvo tiesiog tobuli. nei vienos blogos akimirkos. skraidžiau padebesiais. vėliau viskas staiga ėmė keistis. gerą mėnesį verkiau beveik kasdien, nors dabar net gerai nepamenu, ar ten tikrai rimti konfliktai buvo. abejoju. bet kokiu atveju, aš, matyt, beprotiškai jautri. man trūko jo dėmesio, šitą puikiai pamenu. o jis jo rodė vis mažiau ir mažiau, retai kada pasidomėdavo tuo metu aktualiausiomis mano gyvenimo problemomis (nei jam rūpėjo,kaip aš sesiją išsilaikiau, nei ar apskritai dar universitetą lankau). aš pratusi gyventi tarp žmonių, kurie visada vieni kitais domisi. negalėdavau pakęsti, kad jam esu tokia neįdomi. taip pykomės, taikėmės, vieną dieną jis pasakė, kad mums reikia apsigyventi kartu - tada ir paaiškės, galim būt kartu ar ne. apsigyvenom. tada prasidėjo tikrasis košmaras. aš negalėjau pakęsti jo pedantiškumo, jis - mano, kaip jis sakydavo, "apsileidimo" (pvz, skubėdama į paskaitas neišploviau puodelio. tai - priežastis su manimi nešnekėti porą dienų). pykomės bene kiekvieną dieną, kol supratau, kad su tokiu pedantu aš neišgyvensiu. taip, aš jį labai myliu, manau, ir jis man kažką jaučia,bet iki šiol maniau "ką ta meilė, vis tiek po vienu stogu tokie skirtingi žmonės kaip mes ilgai neišgyvena", bet dabar, kai atsirado Mažylis... noriu būt su savo buvusiuoju. bet vis tiek labai bijau, kad tai nebūtų klaida, kad nereiktų skirtis dar kelis metus atsipykus.ir, neduok die, jau apsimainius aukso žiedais.

Ryt ketinu su juo susitikti ir pranešti apie Mažylį. Nerimauju.

Bet kokiu atveju noriu Jums visoms padėkoti už mintis. privertėt mane daugiau pagalvoti. tikiuosi artimiausiu metu suprasiu, ko konkrečiai aš noriu. ir kas bus geriausia Mažajam.

Papildyta:



o ar tikrai manai, kad bus geriau, jei jis manys, kad tu pasidarei abortą?..
Bet kokiu atveju linkiu tau stiprybės.