Išsiskyriau su tėčiu dar nežinodama, kad laukiuosi

Sarkele_87,

ačiū kai tik grįšiu iš susitikimo, manau, tikrai pulsiu pasakot kaip ten viskas praėjo
manau, kad vakare galbūt jau ir tėvams pranešiu. kad jau nelengva diena, lai būna nelengva iki galo. kitom dienom mažiau nervintis reiks.

gitulia,
niekada neleidau jam vienam atlikinėti visų buities darbų. bet jam kliūdavo bet kokios smulkmenos. jis tikrai jau nenormalus pedantas. tikriausiai sunku ir įsivaizduoti, tai reikia pamatyti.
kai po savo gimtadienio, 5h ryto išlydėjęs svečius, toks girtas, kad vos bepastovi ant kojų, jis puola plaut indų ir man liepia siurbt kambarius. o kai aš bandau jį vesti į lovą ir žadu namus sutvarkyti, kai abu būsim blaivesni ir pailsėję, jis man sako, kad jis tokioj betvarkėj nemiegos.
ir va nuolat tokių absurdiškų konfliktų tarp mūsų kildavo. aš tiesą sakant neįsivaizduoju, ar yra pasaulyje tokia moteris, kuri galėtų ramiai tai pakęsti. jei yra - jai turėtų būti pastatytas paminklas.

bolein, as ne vien apie buiti, bet tie patys taikymosi desniai galioja visose srityse.

O del tvarkymosi, ir skirtingo poziurio i ta tvarka, as pilnai tave suprantu - situacija pazystama. As pati niekada nesu nuejusi miegoti nesutvarkiusi namu po vakarelio. Ir ka mano vyrui teko prisitaikyti ir dabar nebambedamas suplauna indus kol as isplaunu grindis ir nuvalau stalus, tada kartu susitvarke kartu einam miegoti. Is tikro nera taip ir blogai, tuos darbus nudirbti kartu, o ryte ar diena atsikelti svariuose namuose. As taip pat negaleciau miegoti betvarkeje.
Nebandyk sioje srityje jo pakeisti, nepavyks, geriau paieskok pliusu tose situacijose, kurios tau nepatinka, bet pacios is esmes nera blogos. Juk tvarkingumas nera blogis, blogiau butu jei jis purvinais batais vaiksciotu po namus kai tu plauni grindis ar kai po jas sliauzioja tavo svarutis leliukas.

naa, gal ir teisingai tu čia sakai, bet jau kaip būna sunku prisiversti tvarkytis namus, kai esu neblaivi, nepaprastai pavargusi ir nusiteikusi tik griūt į lovą ir atsijungti. aš užaugau namuose, kuriuose niekas nesureikšmino tvarkymosi tą pačią minutę, kai priteršei. buvo normalu po baliukų namus tvarkyti kitą rytą. nelabai ir įsivaizdavau, kad įmanoma tai daryti vos baigus baliavoti. pasirodo, įmanoma..
na, bet kokiu atveju, turbūt derėtų džiaugtis, jog tai tebuvo barniai dėl tvarkos, o ne kažkas baisiau.
dabar vėl naują galvos skausmą įtaisė man viena iš forumo dalyvių. numetė tokią mintį, maždaug, kad neturėčiau savo buvusiajam sakyt kažko pan.į tai, kad noriu,jog jis grįžtų, dėl to, kad galbūt jis džiaugiasi manimi atsikratęs ir jaustųsi kaip muilo operoje - neva aš kūdikiu bandau jį parsivilioti. gal ir kvailoka, bet kažkiek sunerimau, jog tikrai situacija tokia, kad kai "atsikratai" mergos, ji parbėga su žinia, jog laukiasi.. nežinau,ar esu jam tokia svarbi, kad jis sugebėtų mane gerbti ir neprisigalvotų nesąmonių po tokios žinios. dabar dar labiau bijau su juo kalbėtis..

o tu neprasyk grizti - kam zemintis? Jei nores - gris, jei ne - vadinasi reikia dziaugtis, kad pamatei tikraji zmogu anksciau, o ne veliau. Ir maziau klausyk muilo operu gerbeju. Jos paprastai ryskiai atitrukusios nuo tikroves buna

As gal taip pat tavo vietoje siandien neprasyciau jo taikytis ar gryzti. paprsaciausiai informuociau, kad va susikloste taip, kad laukiesi ir tiek. Gal tikrai butu daug protingiau palaukti jo reakcijos i tokia zinia. Tai kaip jis priims ta informacija, ir koki sprendima priims pats, daug gali pasakyti apie pati zmogu ir jo jausmus tau.
Neskubek prasyti ir issakineti savo jausmu, ta galesi padaryti bet kada veliau. Gal jo reakcija bus tokia, kad tau is karto paaiskes, kad nebus seimos su juo niekada, o gal priesingai jis pasiprasys pats dar vieno pabandymo ir netures galimybes tau ateityje priekaistauti, kad tik del tavo asaru ir noru is gailescio gryzo.

Manau, kad per daug klausimų sau vienu metu išsikėlei. Į pagrindinį, ar pranešti tėvui, atsakei teisingai, t. y. teigiamai. O kaip bus toliau - pamatysit. Pažiūrėsi, kaip jis į tą faktą sureaguos, pasišnekėsit apie tai, kaip toliau gyvensite, pamiršę visus buitinius nesutarimus, o galiausiai vis tiek priimsit vienokį ar kitokį sprendimą. Bet kuriuo atveju linkiu pačios didžiausios sėkmės
Lauksim tęsinio

Sveika, Bolein

Stibrybes tau linkiu is visos sirdies
As isivaizduoju, ka reiskia gyventi su pedantu, nes pati esu juoda pedante Bet patikek, sunku ne tik zmogui nepedantui, bet ir pedantui Gyvenau su draugu metus laiko, buvo labai labai sunku, del to buvo daug pykciu. Amzinai prikaisiojau, kad ne ten skudureli padejo, neisplove kriaukles, nenuvale trupiniu nuo stalo ir daug kitu smulkmenu Man paciai buvo labai sunku, nes del kiekvienos jo padarytos "nuodemes" viduje kaukiau balsu ir galiu isivaizduoti, kaip sunku buvo jam.
Pati pradejau keistis, nereiskia, kad tapau nevala, bet kiekviena akimirka, kai uzkliudavo akis uz "kazko", viduje sau sakydavau "nusiramink, nesuk galvos del sudniekio" ir kas karta budavo vis lengviau.
Su tuo paciu draugu mes jau daugiau nei 5 metai, tik dabar negyvenam kartu del tam tikru priezasciu, bet gyvensim tik veliau
Dėl kūdikio tavo vietoje tikrai nesizeminciau ir neprasyciau, kad sugriztu bet pranesti apie tai — butina. Tai dvieju zmoniu reikalas, jie abu ir turi spręsti, kaip gyvens toliau.
Sėkmės tau didelės nenuleisk ranku ir nebijok.
Man greit 22, bet as jau labai noriu vaikelio. Labai gražu jaunos mamytės Todėl iš dalies aš tau pavydžiu.
Lauksim ataskaitos po susitikimo su būsimo tėveliu
Papildyta:
Gal bolein nesupyks, bet perskaiciau jos pasisakyma po susitikimo su vaikelio teciu kitoje temoje.
Tetis pasiule gyventi pas ji. Abu nusipiese grazia ateities vizija. Saunuole, kad ji nepuole prasyti susitaikymo Siandien vakare ji ketina pranesti savo tevams apie nestuma. Dabar ji jaudinasi, kad kudikio tevas grizta ne is meiles, o del kudikio.

Mano nuomone, jei nemyletu, tai neprisirisi jo su kudikiu, pasiulytu savo parama, pasakytu, kad parems, pades ir bus geras tetis, bet kartu buti tikrai nesiulytu, taigi manau, kad tikrai myli

Sveikos

Na va, viskas po truputį statosi į savas vėžes. papasakojau vakar savo tėvams visą šitą situaciją. visų pirma kalbėjau su mama. ji - šokiruota. na, kaip ir visada ji su savo "kaip reiks giminėm pranešti". ji baisiai daug galvoja, ką kiti pamanys. tarsi man ir be jos priekaištų nebūtų sunku.. bet stengiuosi išlikti rami. vėliau papsakojau tėčiui. tas irgi sukrėstas. "ką dabar su mokslais darysi? kaip gyvensi?".. o aš džiaugiuosi. pasiūlymų nutraukt nėštumą negavau, vadinasi, viskas pakankamai gerai. pirmadienį apsilankysiu pas ginekologę, manoji baisiai miela moterytė, manau, sugebės įkvėpti dar daugiau drąsos.
Mažojo tėvelis nebeatstoja, kas 15minučių rašo žinutes. Jau net atsibodo atrašinėti. Kažkada artimiausiu metu planuoja vežtis mane pas savo tėvus. Šito tai kažkiek bijau. Na, bet tikiuosi, kad tas susitikimas praeis ramiai, kad jo tėvai mūsų nepasmerks ir kad galėsim normaliai bendrauti.

Geriau nei buvo galima tiketis Sveikinu ir tikiuosi, kad cia tik pradzia visko grazaus kas jusu laukia
Dziaukis pilvuku, mylimu zmogumi ir nesuk galvos del to kas ka pamanys

Sarkele_87,
Aš ir nesuku dėl to galvos bet mama kol sugebės nebesigėdyt, kad jos dukra tokia neatsakinga, turbūtnemažai laiko praeis..

nesijaudink- kai as nuspendziau gimdyt man buvo bevik 30.... bet manoji bais uzsipergyveno kasip cia giminem pranest... ogime mazulis.... ji labiausiai del jo isprotejus -yte ("babyte") kaip jis pats ja vadina

Šaunu! Mažiau suk galvą, kas ką pasakys, kalba tai nemuša
O ko tu bijai jo tėvų? Nejaugi nesi su jais susitikusi nei karto?