Išsiskyriau su tėčiu dar nežinodama, kad laukiuosi

Cia tokia pirma reakcija. Pamatysi paskui ir sokines aplink, kol lauksiesi ir maziuka myles be proto... Pasakos paskui tiem patiem giminaiciam koki anuka ar anuke turi
O del neatsakingumo - tai sito tau prikabinti nelabai iseitu. Priesingai sakyciau! Vaiksciok aukstai iskelta galva, nes tavyje auga naujas zmogutis

Lemyna,
taigi va,kad nesu maciusi jo tevu. jie gyvena kitam Lietuvos gale, jis ir pats juos aplanko vos kelis kartus metuose, kol draugavom, as niekad nedegiau noru su jais susipazinti, tai ir neteko. net nezinau,ar jo tevai zino,kad as tokia jauna.
Papildyta:
Karra ir Sarkele_87,
tikrai manau, kad kai Mazasis gims, mama bus laiminga,bet kol kas tikrai baisiai erzina tas jos burbuliavimas..

bolein,

viskas atsitinka savo laiku ir ne bepriezasties. Mama tavo soke, tai praeis...Visos baimes ir nuogastavimai po kiek laiko atrodys, kad jie buvo bereikalingi. Viskas stos i savo vezias ir gyvensit toliau...
Dziaugiasi uz tave visas supermamu forumas!
Esi tikta saunuole, kad blaiviai vertini savo gyvenima ir priemi adekvacius sprendimus.
Nuosirdziausiai linkiu sekmes Tau!

Primink kiek laiko jus draugaujat? O pats draugas telefonu nera pasakojes tevams apie tave?

Lemyna,
Draugavom 2metus. nežinau, kiek jis apie mane pasakojo. neįsivaizduoju. kai būdavau šalia, kalbėdamas su tėvais, pranešdavo jiems, kad yra su manimi, į klausimą, kaip aš gyvenu atsakydavo, bet tik tiek. niekad jo neklausinėjau, kiek jo tėvai apie mane žino. na, kadangi kelionė į jų namus nusimao tolima, manau, spėsiu išsiklausinėti kiek jie informuoti

šiandien teko apsilankyti pas gydytoją. sužinojau, kad mano Mažuliukas manyje gyvena daug seniau, nei galėjau įsivaizduoti. kaip gydytoja sakė "kokios čia tau trys, čia jau kokių 13savaičių!". tai va, pasirodo, aš jau 3mėnesius laukiuosi

Bolein, šaunu, kad taip viskas išsisprendė Gal jūsų sąntykiams ir trūko to trečio - vaikelio? Dabar nebe taip koncentruositės vienas į kitą, labiau dėmesį reiks sutelkt į naują žmogeliuką, jo poreikius, tad gal nebebus laiko barniams?

O kad nėščia ilgiau, nei manei, tai super - mažiau nešiot beliko

sveikutes. as pvz irgi viena jau va mazei uz keliu dienu metukai, bet as viena auginu turiu vyra, bet jis dirba, ir dar namuka mum stato, ir mato mus tik sekmadieni kelias valandas veliau luzta ir eina miegoti. Jau pasiutus esu ant jo negaliu sulaukti kada visi kartu busim nes statybose ner salygu dar gyventi gyvenam su dukra pas senelius. Galiu tau viena patarti tevas turi zinoti, kad jis tures atzala nesvarbu nores jis auginti nenores zinoti turi, kad gims jo vaikelis cia jau tikrai. O is savo puses galiu pasakyti motiniste cia man pats brangiausias laiko tarpas kai tik isvydau savo dukra tai apie visas nesamones pamirsau ,darbus ir visa kita gyvenu ir dziaugiuos, kad Dievulis suteike man si stebukla ir jausma SUPER BUTI MAMA. Isauginti asmenybe didelis darbas bei labai malonus as apkeresta kiekviena diena savo mazes zygdarbiais ir veiksmais. Taigi galvok teigiamai vaiksciok ramiai nesinervuok, pranesk tevui butinai, ir lepink save dabar visaip kuo daugiau teigiamu emociju maziau o daugiau sekmes
Papildyta:
cia bolein skirta sms

Ninna_Ricci,

Tikiuosi, kad dabar rimtai bus lengviau mums bendrauti... Abu labai laukiam vaikučio. manau, ir šitas laukimas suartins.


milicija,

ačiū už patarimus, bet jau viskas savaime išsisprendė

Bolein,sveikinu labai Daug laimės jūsų šeimai,ir pačio gražiausio leliuko Kaip dabar jums sekasi?Kaip susitikimas su TB tėvais?

o ka daryt kai vyriskis net rimtai draugaut nenori,nes mat pirma karjiera nori pasidaryt.tai ka kalbet tada apie vaikeli..myli vaikus svetimus beproto,bet kazin kaip reaguos kai savo paaiskes kad tures.as buvau isigandusi,kai supratau kad galiu lauktis,bet zinot dbr manau,kad busiu laiminga,jai toki maza kleckiuka turesiu ir nesvarbu su teveliu ar ne nors salygu nera,ir ateitis nekokia nusimatytu,bet visas baimes uzslopina tas noras ir dziaugsmas.

aprasei mano praeiti tik man tokioj situacijoj buvo 18m,katik vidurine baigusi, tetukui buvo 28. pykomes gera pusmeti,ir issiskyrem pries studijas rugsejo pirmom dienom. po dvieju dienu isitikinau,kad mama supratusi kas vyksta labai issigando ir aplenkusi mane,pranese busimam teciui ir jo tevams. bet i ateiti jie ta akimirka neziurejo...o as per menesi laiko susigyvenau,kad busiu vienisa mama,isgyvensim kaip nors. o pradzia buvo labai sunki, vemiau vemiau ir net kelio nemaciau,tai ir be minciu galva buvo, demesys paskaitose... bet spali tetis gryzo pas mane pats,susirado per draugus mano koordinates ir nepaisant blogo nestuvo,pradejom normaliai sutarti,gyventi kartu. gimus vaikui vel gryzo pykcio banga, po pusmecio nesitvere- issiskyrem septyniems menesiams, susimatydavom karta i menesi, ir tai tik del alimentu.... bet po 7 men vel lipdem santykius kartu gyvenant, aisku barniu neisvengem, bet tik dabar, kokius 4 menesius jauciuos kad "apsislyfavom" matomai abu subrendom seimai, pradejom ivertinti skirtingus pomegius, nebegirdim bumbejimu, o svarbiausia- vienas kito supratimas. aisku tu minusu musu atveju dar gaug, del ateities nesam garantuoti,bet per daug ir neuzsiplanuosi......

Dziaugiuos uz tave, saunuole tu, kad kaip ir as, neturejai minciu apie aborta, tad linkiu jums kuo didziausios sekmes


nepamirsk,kad lazda turi du galus dabar tu tetuka istrynei, o gal vaikas-ai uzauge tave "istryns" is savu gyvenimu ir sugrys pas teti. aisku,to nelinkiu,bet zinau toki gyvenima, ir tai tik kaip pvz. geros ir tau ateities