Kvailiui išmintingi mokymai ne į naudą!

Nežinau kas yra transferingas, bet atmetus energijos švytuokles ir energijos siurbikus, o pridėjus 3 mėn prozako kursą ir psichoterapeuto konsultacijas - galima ir protu gyventi

Būdas gal ir veiksmingas, bet finansiškai neapsimoka, reikia mokėti už antidepresantus (siaubeli, kas per kainos, vien nuo jų stogas gali pavažiuoti )ir dar psichoterapeutui nebent paskuitiniu atveju

nu visų pirmą 3 mėnesių prozako kurso nebūna, antra tai jau beveik nebevartojamas vaistas, nes jį pakeitė naujesni, trečia, sugėrus AD kursą, protiniai sugebėjimai labai susilpnėja.

Nesvarbu Tegu nebūna, tegu susilpnėja.
Teigti, kad kvailiui išmintingi pamokymai ne į naudą nereikėtų. Gal užtektų pasakyti, kad tas išminčius, kuris neranda kvailiui tinkamų pamokymų gal nėra jau toks išmintingas?

pagaliau pirma blaivi mintis iš tavo lūpų!!!

Mintis iš lūpų internete... Bet prisipažinsiu, kad vakar negėriau. Turiu vis dėlto valios.
Viskas, off topic baigiau.

Ne naujagimiams gi ši tema. Yra proto vystymosi stadijos ir riba. Iki ribos viskas į naudą, o priėjus ribą atvirkščiai. "Protą priėjusį ribą" galima palyginti su pelke, kuri lėtai traukia pakliuvusį į save. Nesibaigiančių problemų pelkė ir skatina ieškojimus.
Bet ar realu išsikapanoti iš nepasitenkinimo liūno su tuo pačiu protu, kuris į tai ir atvedė? Argi realu pabėgti nuo savo paties proto, kuris priėjo ribą ir tapo kančių priežastimi?
Reikalingas visiškai naujas protas. Bet prasideda neršimas pasiūlymų turguje – paskaitos, knygos ir t.t. Skaitančiam pradeda atrodyti, kad jis pagaliau suprato ir dabar jau jis ten kur nebėra problemų ir nepasitenkinimo. Deja "priėjęs ribą protas" labai klastingas ir stengsis išsaugoti pats save. "Suprasti" juk tai vis to paties "priėjusio ribą proto" savybė! Nuo to ir kenčiama, kad viskas aišku ir suprantama, bet problemų ir nepasitenkinimo nemažėja. "Suprasti" tai reiškia nepasikeisti!
Jeigu neskanius saldainius įvyniosime į gražius popiergalius, tai nereiškia, kad jų skonis pasikeis. "Priėjęs ribą protas" gali suprasti kas yra išmintis, dievas, sveikata, dvasingumas, meilė ir t.t. ir skaityti šiomis temomis lekcijas, bet išties visa tai "priėjusiam ribą protui" nepriklauso, tai tik jo temos. Taip yra padaromos temos iš ko tik norime – rytų išmintis, joga, religijos ir t.t. Terškiasi šiose temose "priėjęs ribą protas". O realiame gyvenime ir konkrečiose situacijose gaunasi viskas ne taip kaip tose temose. Serga visažinis, neapykantoje kalbantis apie meilę, chamas iškeliantis dvasingumą, suirzęs, piktas, nepritekliuje ir ligotas propaguojantis išmintį ir t.t. Štai ir vėl rytų vienuolynų išmintis: viskas aišku ir žinau, bet negaliu - miręs!

"Nesuprasti" - tai tarsi nesvarumo būsena

Šiame pasisakyme slypi principas – duok! Jeigu aš negaliu kažko suprasti tai kaltas tas, kuris negali man paaiškinti. Keliami reikalavimai kitam – prašau būkit malonus ir įtikite mano protui.
O kodėl nekeliami reikalavimai sau pačiam? Kaip gi paaiškinti tai kas nauja? Jeigu sugebėsite suprasti naują, tai jau bus nebe nauja, o sena ir įprasta. Naujo suprasti neįmanoma juo galima tik žavėtis, atsiverti naujam ir pasiimti pačiam. Kam pavyzdžiui būtų Kristui reikėję vargti su apaštalais – įpūtei jiems savo turinį ir viskas. Deja tam buvo reikalingas tikėjimas. Norint suprasti reikia turėti ir su kuo. Garantuotas pasitikėjimas, kad turiu su kuo suprasti gali ir nepateisinti lūkesčių...

Matote... Jei išminčius nori, kad jo mokymai būtų į naudą, tuomet jis ras tinkamą išraišką. Jei jis tik "išminčiauja", tuomet to negalima vadinti mokymu. Mokymas pats savaime skirtas tam, kad būtų suprastas. Jis pritaikomas pagal mokinio sugebėjimus.

Priminėte man vieną fantastinį romaną. Ten žmonės suvienijo visus resursus, pastatė super kompiuterį ir davė užduoti atsakyti į patį svarbiausią klausimą. Kompiuteris veikė kelis šimtus metų ir davė atsakymą - "aštuoni" (tarkim, čia kaip pavyzdys, nebepamenu tiksliai). Žmonės apstulbo... Po to paprašė kompuiterio paaiškinti ką tai reiškia. Kompiuteris paprašė dar milijardo metų atsakymui paruošti.

wau, vanduo - kokie zmones islindo pasiganyti. ar vis dar pasiklydes tiesinio ir netiesinio proto dziunglese ar jau issikapanojai?

Medinis, kur tie mokytojai išminčiai kuriems rupi tavo problemos?
Visi mokymai yra skirti priėjusiems ribą bet jų esmė nėra įtikti. Tai tik informacija apie naujas galimybes. O ar pasinaudos ieškantis savo naujomis galimybėmis tai jau kiekvieno asmeninis reikalas.
Šis mokymosi principas “paaiškink, kad aš suprasčiau“ yra "priėjusio ribą proto".
Malonu yra suprasti nes tai sena ir įprasta. "Priėjęs ribą protas" maitinasi supratimais. Suprasti tai reiškia dar kartą pamaitinti "priėjusį ribą protą". Jam gi reikia save išsaugoti.
O jeigu susiduri su nesuprantamu? Gali ir suerzinti, bet tai ir yra šansas! Bet norint pasinaudoti tuo šansu be atsidarymo, atsivėrimo, žavėjimosi nesuprantamu – ne realu. Būna, kad nieko nesupranti ir tai net erzina, bet kažkas iš vidaus stipriai traukia. Susižavi, atsiveri, įninki tai irgi yra mokymosi principas ir kelias. Bet kas vadovausis šiuo principu tam negali būti blogų mokytojų, o yra tik netikę mokiniai.