Perskaičiau visą temą ir norėčiau papasakoti savo gimdymo istoriją su Jurga. Mes su vyru lankėmės jos besilaukiančiųjų grupėj, nepaisant to, kad vyras tuo metu dirbo sunkų fizinį darbą, sugebėjau jį įtikint lankytis kartu, tam kad "pasiruoštume" "naminiam atėjimui", taip pat tuo metu lankiau pas ją jogą, bei vaikščiojau į baseiną kartu su kitomis nieštukėmis.
Man atrodė, kad prisiimu viską pilnai ir sąžiningai, skaičiau jos duodamą literatūrą... ir ištiesų, "įsivoliojau" į tokią propagandą, kuri buvo gera pamoka man... ir kuria iki šiol dalinuosi su kitom gimdyvėm.
Aš visus tuos kursus priskirčiau ne sektai, o propagandai...ir ne viską, bet vieną iš svarbesnių jos dalių. Tikrai nemažai gavau geros informacijos: kaip atrodo gimdymas, kaip kūdikėlis pilvelyje vystos, kas būna gimdymo metu ir t.t. ...tai buvo labai įdomu ir naudinga... Bet ta " kitoji" pusė, kurią ji labai savitai apipasakodavo, deja irgi buvo būtina...deja...
Kaip perkant vaistus informaciniame lapelyje yra parašyta, kokias pasekmes gali sukelti to vaisto vartojimas, taip ir jos visa veikla turėtų būti taip nupasakojama( koks procentas pas JĄ komplikacijų , kokios jos galimybės, kada į ją nesikreipti, kokia tikimybė gražiai pagimdyti, kaip reikia elgtis, atsitikus kažkam neplanuotai ir pan. Pritariu vienai pasisakiusiajai, kad, jei žmogus patinka- Jurga išbūna su gimdyve visą laiką, o jeigu žmogus jai kažuo nepįtiko- elgiasi labai nekompetetingai...o juk būtų buvę paprasčiau man tiesiog pasakyti- žinot, nejaučiu ryšio su jumis, gal jus negimdykite su manimi...
Visko, ko nenorėjau, bijojau ir tikėjausi iš ligoninės- gavau iš Jurgos: jausmas, kad esu konvėjerio dalis, kad man ši stebuklinga diena- jai- eilinis įvikis ir...( buvo vasario 16-ta) kažkoks interviu ir jogos pamoka tą dieną buvo daug svarbesnis, nei mano pirmagimės atėjimas... o juk prašiau kartu būti, ne probėgom...
Pirmą kartą užsuko į namus tikrai anksti,labai tikėjausi, kad ir liks...deja...antrą kartą atvyko per vėlai...vandenys nenutekėjo, stangos prasidėjo, pradūrus nutekėjo tamsūs vandebys, vaikelis "pakibo"...o ji vis " gal vitamono c suleisti, gal vitamino c suleisti"
Važiavom į ligoninę...leidžiantis liftu buvo juokingai graudu...galvojau...pagimdysiu kur penktam aukšte, o jeigu ir kitas žmogus šitą liftą išsikvietė ( mūsų name žemyn besileidžiantis jis pakeleivius " surenka") , kaip įspūdingai tam žmogu atrodysiu...
Prie ligoninės durų paliko ir liepė meluoti, kada viskas prasidėjo ir t.t. ( siaubas,kai prisimenu jog tai dariau, sakiau melą gydytojai, į save kaip į kvailą, nesuvokiantį padėties priešą žiūriu), o juk ta info. buvo toookia reikšminga, svarbi...
Vaikutį traukė su replėm, dėjo deguoies kaukę, mane kirpo, nes cezariui buvo per vėlu...niekur iš mano palatos zuikelio neišnešė,paguldė netoli manęs su visais gyvybę palaikančiais aparatais, matė " iš kur aš" nepyko, nemoralizavo, priešingai, labai palaikė, o jai buvau berods devinta gimdyvė tą dieną...
Mano ginekologė paskambino , pasiteiravo, kaip viskas pavyko- Jurga ne...
Pirmagimė galėjo uždusti... teiskit mane už mano kvailumą, bet mano pavyzdį papasakokite kitiems. Aš per daug pasiklioviau tuo žmogumi, kuris ištiesų dažnai priskiria save gal ne dievui, bet pusdieviui...Pritariu ir tai nuomonei, kad jos reikia vis daugiau žmonių ir ji tiesiog "nebepaneša", bet, juk ištiesų, tai ne " tapetų klijavimas".
Trys dukros gimė ligoninėj ir nė karto nepatyriau tokio šaltumo ir atsainumo kaip gimdant su pribuvėja... taip, ji moka įtikint " matyt nelabai norėjau, matyt abebojau, dėl gimdymo namuose", nebuvau pasiruošusi sužinoti, kad aš to nelabai norėjau...
Aš nevaikštau į jos kursus, kad pasakočiau savo istoriją, tai būtų truputį adekvatu, jos minia manęs neišgirstų...bet pasakoju kiekvienai asmeniškai sutikusiąjai, kuri planuoja tai daryti...kaip dar viena moteris šiame forume rašė- priimkit ir pasekmes, kurios gali atsitikti...
Ligoninėj visko būna, bet ten būdama žinau, kad padariau viską iš savo pusės, kad atsiduodu į rankas tiems žmonėms, kurių kvalifikacija ir priemonės leidžia didesnes sėkmingo gimdymo galimybes( ne tik vitaminas c) ... man nereikia už ir prieš, nekaltinu žmogaus, kuris taip su manimi pasielgė, kaltinu pati save už naivumą...ir tokią riziką savo vaiko, kuris auga sveikas dėka gydytojos ir kuris būtų miręs dėka manęs ir mano pasirinkimo...
Nesipykit, tam kas su ja turi gražią patirtį- labai dėl jūsų džiaugiuosi - manoji- nekokia... ( laimė ir gražus stebuklas susilaukti vaikelio savo namuose, kaip ir ten, kur jautiesi saugiai, tai jau manoji laimė. Beje- Nė karto jokių kyšių ar atsidėkojimo pinigų nedaviau, nes man pasisekė, tai nuostabios moterys, kurios dirbo savo darbą iš pašaukimo, nepaisant nuovargio. Atsidėkojau savo darbais.)
Tik tai, kad Jurga manęs vengia- irgi tiesa...net linksma. Matyt kažkoks kirminiukas graužia, ne į akis- nieko pikto jai neesu sakiusi, bet juk ji žino, kaip prasidėjo ir pasibaigė MŪSŲ istorija
