QUOTE(Ilgaplaukė @ 2009 08 16, 21:52)
Na mano nuomone,tokio amziaus mergaitei nedera eiti i vonia,kai tetis maudosi

,juk galima su teciu pakalbeti ,pabendrauti ir kai jis iseis is vonios,argi ne?
O jei jusu dukra nebutu "sunkiai susirgusi",tai ka demesio skirtumete maziau?

O ka sveikam demesio nereikia?

Kazkaip keistai samprotaujate? :
pati sakete,kad "matau tik vakarais,ar savaitgaliais...",tai del to mano tokios isvados

Na grieztumas cia ne prie ko ,jei butu laiku pakalbeje jums apie moters ir vyro anatomija, ar net ir tokius " iskrypelius",ir tais laikais "tokiu" buvo ,tai gal pasekmiu tokiu nebutu
Man tai ir patiktų, kad ji dabar nebelįstų pas tėtį į vonią (bet ne dėl jo nuogumo, o dėl kiekvienam žmogui būtino privatumo), bet vaikui sunku imti ir persiorentuoti..kurį laiką buvo galima, dabar ne. Jei tai būtų nuoseklus reikalavimas, nuo kūdikystės - tada suprantu. Mes nuo kūdikystės apie tai negalvojome.. Dabar dukra pamiršta tą, kad negerai eiti į vonią ir vėl tiesiu taikymu su 'kokiu reikalu'.
Kol tėvas vonioje, užsiimu su vaikais, bet pretekstą randa nueit ir dar pakalbint

Nepanikuoju ir nesiveju..nueina, pasako ką nori, vėl ateina.
Gal ne taip supratot

Su bet kokiu vaiku reikia daug bendrauti

, bet vaikas, kuris sirgo neurologine liga, savaime suprantama to dėmesio sulauks daugiau negu nesirgęs, kaip bevartysi..
Su mažuoju bendrauju visiškai kitaip, visą dieną namie liekam ir bendraujam. Aš su juo galiu žaisti, eiti į kiemą pasivaikščioti, 'kalbėtis', dainuoti daineles, vartyti knygutes, važiuoti į park, baseiną ir pan. Jo man nereikia vežioti į raidos centrą, nereikia bendrauti su psichologais, jam nereikia lankyti terapijos užsiėmimų ir su juo bendraujant nereikia nuolat galvoti. O dukrai prie įprasto bendravimo dar prisideda daugiau.
Mano dukra nuo 4 metukų lanko darželį ir darbo dienomis aš matau ją, kai grįžta namo vakare. Namie lieka tik ketvirtadieniais ir aišku, kaip visi vaikai - savaitgaliais. O kur dar būreliai..dabar prasidės mokslo metai ir ji vėl nori lankyti papildomus užsiėmimus, o tai irgi laikas ne su tėveliais. Nemanau, kad mes labai skiriamės nuo kitų šeimų
Taip, mano tėvai anatomijos neaiškino, čia jau tikrai. Ir knygų tada tokių nebuvo, kad parodyt, pasižiūrėt. Aš augau mažame mieste, kur visi vieni kitus pažinojo, kur nebuvo ne tik troleibusų, bet ir autobusų, todėl 'tokių' tikrai nebuvo ..bet koks 'svetimas' žmogus tuoj pat sukeldavo žmonių susidomėjimą, todėl matyt tėvai nematė reikalo man anatomijos paaiškinti, tuo labiau, kad ja nesidomėjau.
Būtų paaiškinę ar kažkaip pamačiusi būčiau, ne tokiom aplinkybėm kaip teko - nebūtų buvę to šoko.
O kaip jūs paaiškinote vaikui? Aš rimtai. Gal kitiems padės..
Mano dukra matė, tai jau ir paaiškinimas nereikalingas, ji pati padarė išvadas ir nebesidomi. Tuokart pakalbėjom, kam reikalingas penis ir rami galva. Ji dabar nebereaguoja į tėvo nuogumą išvis. Į kitų žmonių nuogumą reaguoja, jai neatrodo "normalūs" žmonės, kurie viešumoje nuogi.
Jei nebūtų mačiusi, kaip reiktų paaiškinti? Vis vien įdomautų kaip tas penis atrodo
QUOTE(alfa159 @ 2009 08 16, 21:52)
Rasma, bet tas vyras 20 m. atsirado gi ne del tos vienintelio ivykio. Turbut tevai buvo iskiepije vertybes kazkokias aukstesnes
Man visai neblogai, aš tikrai džiaugiuosi, kad 'išlipau' sausa iš balos ir neįsivariau kokios rimtos baimės ilgai ateičiai. Tiesiog sutikau vyrą su kuriuo viskas prasidėjo ne nuo aistros. Bet galėjo būti ir kitaip..nugi ne iš niekur atsiranda moterys, kurios kenčia nuo vaginizmo, aseksualumo, frigidiškumo ir pan.
Aišku, buvo skiepijamos ir moralinės vertybės. Juk daugiau mažiau mano bendraamžėms (kurioms jau apie 33 metus) jos buvo skiepijamos, nebuvo tiek 'laisvės' kiek dabar. Na, daug bendraamžių savęs nedalino, bet dauguma svajojo apie pirmą bučinį, meilę, pirmą kartą, net 'pižamų vakarėliuose' šnekučiuodavosi

ir pan. Man to nebuvo
Aš norėčiau, kad ir dukra savęs nedalintų ir tuos džiaugsmus atrastų jau baigusi mokyklą, bet kad ją stabdytų viskas ką išvardijote..nenorėčiau, kad jai kada tektų taip nusigąsti dėl vyro lytinio organo