QUOTE(Ilgaplaukė @ 2009 08 16, 21:52)
As ir netvirtinu,kad jus demesio neskiriate vaikams,bet juk pati sakete,kad "matau tik vakarais,ar savaitgaliais...",tai del to mano tokios isvados
O jūs būnat su vaiku visą parą? Džiaugiuosi už jus. Nes statistinėj šeimoj paprastai abu tėvai dirba, tad ir lieka vakarai bei savaitgaliai.
QUOTE(Rasma @ 2009 08 16, 22:55)
Mano dukra matė, tai jau ir paaiškinimas nereikalingas, ji pati padarė išvadas ir nebesidomi. Tuokart pakalbėjom, kam reikalingas penis ir rami galva. Ji dabar nebereaguoja į tėvo nuogumą išvis. Į kitų žmonių nuogumą reaguoja, jai neatrodo "normalūs" žmonės, kurie viešumoje nuogi.
Jei nebūtų mačiusi, kaip reiktų paaiškinti? Vis vien įdomautų kaip tas penis atrodo
Man visai neblogai, aš tikrai džiaugiuosi, kad 'išlipau' sausa iš balos ir neįsivariau kokios rimtos baimės ilgai ateičiai. Tiesiog sutikau vyrą su kuriuo viskas prasidėjo ne nuo aistros. Bet galėjo būti ir kitaip..nugi ne iš niekur atsiranda moterys, kurios kenčia nuo vaginizmo, aseksualumo, frigidiškumo ir pan.
Manau, kad taip elgtųsi dauguma vaikų. Pamato, išsiaiškina ir nebekreipia ypatingo dėmesio į tai, ką mes laikom ypatinga. Juk vaikai smalsūs, kuo labiau slėpsi, tuo jiems įdomiau bus. Šiuo atveju man jūsų požiūris patinka.
O dėl jūsų pačios, galvoju, kad tai gali būti ir ne iškrypėlio dėka ar tėvų auklėjimo. Žmonės juk skirtingi, galbūt jūsų seksualumas tik vėliau prabudo?
QUOTE(alfa159 @ 2009 08 17, 09:16)
Griztant prie temos.

Del nuogumo "tragedizavimo". Nereikia taip emocingai. BET. Manau, kad labai svarbu mazam vaikui labai aiskiai pasakyti, kas yra GERAI, ir kas yra BLOGAI. O ne truputuka blogai, bet gal nieko siaip, geriau pagalvojus gal ner labai gerai, bet kad blogai, tai irgi negali pasakyti

. Vaikui reikia aiskiai pasakyti, kokios yra taisykles, kas juoda, kas balta. Nes jei jis auginamas tokioj pilkoj pliurzej, kur viskas truputi gerai, truputi blogai, tai ir isauga paskui pats toks papilkejes. Ir raso paskui SM- gyvenu su vedusiu, bet jis man istikimas gal; vyras musa, bet ne iki kraujo; vaikas trenke kastuveliu kitam, bet ka cia padarysi, nuogai pries vaika demonstruotis nereikia, bet jei jis uzeina, kai sysioju, tai nejau isvarysiu...
Visi "žino", kas yra blogai, o kas gerai, tik bėda, kad tos žmonių žinojimo ribos labai jau skirtingos. Čia aiškiai tai matyti. Tik pagal kurį gėrio-blogio supratimą dabar visiems susirikiuot?
Ar nebuvo jums niekad, kad vaikas taip pasikabina ant kaklo, o jūs taaaaip norit į tualetą? Ir ką, tenka eiti kartu. Negi paliksiu vaiką už durų graudžiai verkiantį?
Dukra ir su tėčiu kartais nori kartu, bet šis dažniausiai jau užsidaro.
Manau, kai ką pašiurpinau su savo požiūriu tik dėl to, kad auginu dukrą, o ne sūnų, todėl galvoju, kad ta pati lytis suteikia kur kas didesnę nesislapstymo (ar demonstravimosi- kaip jums patinka) laisvę. Su sūnum galbūt elgčiausi santūriau vyresniame amžiuje.
QUOTE(Subjektyvi @ 2009 08 17, 10:04)
Užbėgant už akių galiu drąsiai tvirtinti, kad pvz. nudizmą propaguojančiose šeimose vaikai nepaprastai normalios ir sveikos psichikos. Jie tam tikra prasme blaiviau įvertina situaciją, lyčių skirtumus, patį nuogumo faktą. Nėra to perdėto reiškinio. Jie nesibjauri netokiu kūnu, t.y. jiems vienodai, ar jis gražus, ar pasenęs ir suvytęs, ar su antsvoriu ir celiulitais. Kūnas tėra kūnas ir tiek.
"Kitokio" kūno supratimą ir (ne)priėmimą dar labai įtakoja pačių tėvų požiūris. Net jeigu tėvai bando skiepyti toleranciją visokiems, bet patys nusisukę bjaurisi (bjaurėtis galima ne tik apsileidimo rezultatais), tai ir vaikas bus grožio kulto auka.
QUOTE(alfa159 @ 2009 08 17, 10:50)
O mano pamatines moralines nuostatos sako, kad taip negalima. Vat negalima, ir viskas. Ir neidomu man gilintis, kodel. Jauciu. Noriu, kad vaikai turetu vaikyste, pasakas, stebuklus, paslaptis. Toks startas yra labai svarbus. Visi vyrai nori romantisku, paslaptingu moteru, moterys nori romantisku, nenuspejamu, su fantazija vyru, tai kam lipdyti is vaiku baibokus, pratinant juos prie "realybes" nuo kudikystes? Ir kas ta "realybe"? Vieniems tatrodo, kad nuogas realistiskas kunas- tai realybe, o man atrodo, kad realybe tai, kad kunas- ne mesos gabalas, o kazkas daugiau, nei matosi ar pridengta...
As vis dar tikiu stebuklais, ir man del to tik geriau.
Na, matot, tokio "paaiškinimo" ne visiems užtenka. Kodėl drausti? Kodėl negalima? Kas nutiks blogo? Siaura mąstyti, kad bus tik taip ir anaip, kaip aš pasakiau ir nieko daugiau nematau, negirdžiu.