Du šunys bute

As irgi galvoju, kad maziau problemu geriau. Geriau vienos lyties. Turiu 4 kalytes. Viena kart mano kalytes vaikas sveciavosi pas mus 10d. seimininkai i Egipta buvo isvaziave. Surujojo mano viena is kaliu, oi kas buvo, ir aptvara isverte, ir duris atsidare, teko imti iseigines ir priziuret, gerai, kad tik 4 dienas. Kitaip sakes

mes 2 kalytes bute auginam ir jokiu problemu...

Ir mes O kokios veislės (jei beveislės, tai kokio dydžio, amžiaus)?

Pas man kalė ir patinas. Bet kuo toliau, tuo labiau valdžia kalės- dominantė ji. Bet kadangi Atilas jos šeimos narys, tai labai subtiliai kartais pareiškia savo nepasitenkinimą kažkokiu jo atliktu veiksmu. Patinėlis tai labai draugiškas, paklusnus- net per rują valdomas. Užtai pas mus tokia kaip ir pusiausvyra nusistovėjusi... Abu normaliai bendrauja, rujos metu kai esu namie, gali palaidi vaikščioti- tiesiog žino, kad aš esu ir to jiems pilnai užtenka. Kai išeinu- atskiriu. Aš jokių problemų kaip ir neturiu. Bent jau kol kas, nes neaišku kas bus, kai kuris nors vienas iš jų jau bus patyręs kergimą (kol kas abu skaistūs ). Gal tada labiau "keliaus prie reikalo". Gal kas nors turit tokios patirties? Ar gali kažkas pasikeist kai kuris nors jau bus patyręs kergimą?

Laba diena,

Norėjau paklausti dėl mažų veislių dviejų patinukų auginimo kartu, ar jie nežymi teritorijos namuose? Nes esu girdėjus gandų, kad to neišvengsi... Planuojam augint du patinukus tai ir neramina šis klausimas

Tikrai nežinau kodėl taip teigiama. Maniškiai nė vienas nežymi namuose

Na ir mes isigijome antra suni 2 kambariu bute. Pirmas patinelis jorkas, o antras belgu aviganis abu patinai. Del zymejimo namie tai gizmo (jorkas) iki 2 metu zymejo namie teritorija, tik ilgos dresuros ir griezto auklejimo deka pagaliau isvarem sia beda. Uztat kai mazasis dabar pasisioja jorkas net bega sleptis, galvoja, kad gaus ir uz ji barti vargsiukas. Bet kad kitaip su juo neimanoma buvo, visi kampai budavo pazymeti, tik daznas vedziojimas isgelbeja. Atrodo dabar jau suprato ir lyg ir nebeturime jau keli menewsiai sios bedos.

Laba nezinau pas ka,kur klausti patarimo,turiu pusantru metu sicu suniuka,patinelis Gucis,lepinamas,mylimas,visi minksti zaislai jo,net maista atsinesu i lova ir maitinu ji,tuoj bus dvi savaites turim 8savaiciu siciuka,irgi patinelis,kol kas gyvena salione mazasis,pas mus triju kambariu butas,praejima uzdejau pufikais,kad neisbegtu,didysis aisku nepatenkintas,persoka per pufikus ir pas mazaji,priejo prie bliudelio esti pribego ir mazasis kaip puole vos ikando,mazylis cypdamas sleptis as i asaras,barem,aiskinom,mokem,kad cia maziuko valgis,tavo guciuk cia,tas pats juk,nesiskiria skoniu,na lyg pavyko,zaidzia abu duksta,ryte mazasis prasikase ir pabego i kambari vaje,puole dydisis gyne savo zaislus,savo maista,baisu ziureti,visa diena sirdis kalatojosi pergyvenu,gal as cia tokia nevykele,kaip aukleti,agresivesnis tapo gucis,norejo vyras pazaidinti pripuole ikando i ranka,paimi jo bezdzione net dreba soka atiduok,prisiglaudzia prieini urzgia,kaip isaukleti,kad galeciau mazyli leisti po kambarius lakstyti,ka daryti kai gucis grauzia kauliuka prieina mazylis kad nepultu taip baisiai,lepinu,skiriu demesi abiem vienodai,prinesu mazyli prie gucio aiskinu kad cia mazas,reikia draugauti,glostau abudu,pabuciuoju,duodu abiem po skanestuka,nezinau

Dabar Jums tik kantrybė padės. Bet situacija dar gera tuo, kad įsigijot nors tokio pat ūgio šunis. Papasakosiu apie savo "beprotybę"-tai gal nors kiek pasiguosit.
Auginau bordo dogą ir dar dukra kol būna darbe atveždavo labradorą. Vis kirbėjo mintis, kad man reik kažko tokio, ką galėčiau pasinešioti ant rankų, pasiguldyti ant kelių. Na ir ką, namie atsirado nykštukinė taksytė. Pirmas susitikimas praėjo tragiškai-taksas matos iš baimės įsisegė bordosui į lūpą, tas pakratė galvą (su įsikibusiu į ją taksu) ir taksas nuskrido kokį metrą vartaliodamasis ore. Bijojau net pažiūrėti į tą vietą, jau galvojau, kad reiks šunį kaip Puzzle susidėlioti, bet taksas nebūtų taksas-nieko nenutiko. Tada parsivedėm šunis namo (supažindint bandėm neutralioj teritorijoj) ir aš pradėjau gyventi su mažaja atskirai, užsidarius valgomajam. Ir vaistus gėriau ir save keikiau, verkiau ir apie padovanojimą mažės galvojau. O už uždarytų durų vis girdėjosi šnopavimas-ten gulėjo dvi didžleibos ir uodė uodė... Vakare eidavau miegoti, nešdavausi Safyrą (taksą) į lovą-tai žiūrėk ir prabusdavau naktį nuo to, kad prie lovos stovi didelis šuo ir kiša galvą. Jei jau pakankamai išgąsdinau -tai papasakosiu kaip viskas baigėsi. Mažoji pradėjo pati eiti pas didžiasias. Jas mes kieme laikydavom atskirai, atskyrę tvora. Tai Safyra išlįsdavo pro tarpus (įsivaizduokit koks "sliekiukas" yra nykštukinis taksas) ir prasidėjo tikras susipažinimas. Mano bordosas taip ir pravaikščiojo kokią savaitę į taksą nosį įbedus, labrikui nusibodo anksčiau.
Praėjo jau keturi mėnesiai, mano visi trys šunys draugauja puikiai. Mažajai daug kas leidžiama, didžiosios labai jai nusileidžia. Tik ir dabar labai bijau, kad jos nenumintų bežaisdamos, todėl stengiuosi nepaleisti iš akių.
http://taksuforumas....topic.php?t=588

visada blogiausia ką gali padaryt šeimininkas-tai kištis į dviejų šunų pažindinimąsi ir bandyt juos pristaty viens kitam žmoniškai. Prisigalvoja tokių niekų kaip neutralios teritorijos ir pan. Čia žinoma rašau kai pažindinamas jaunas šuniukas su suaugusiu šunimi. Reikia elgtis normaliai, atnešt šuniuką ir paleist ir nelyst. Viskas. Mažasis iš baimės parėks, didysis mažo nelies nes tai jauniklis. Taip ir susipažins. O žmonės su savo jaudinimusi ir kišimusi tik išbalamutija, išerzina šunis. Jiems normali tik labai smalsi situacija, o čia gaujos vadas iš panikos verčias per galvą. Šuo tada nesupranta kas daros ir nervuojas. Gamtoje mažylių atsiradimas yra natūralus dalykas.
Aš savo šunis pažindinu taip-atvežu mažiuką, įdedu voljeran pas suaugusį šunį (ne jauną durnių, kuris turi tik ūgį, o protą dar to šuniuko) ir išvažiuoju. Kai grįžtu randu tupinčius draugelius.

Man irgi dauk kas sako nelysk,neziurek,bet gucis gindamas savo maista,guoli,savo zaislus taip su piktumu ji pakandzioja ,kad man taip baisu,nors apziuriu mazaji niekur nei ikasta nei ka,pacype ir vel abu duodasi,mazas guciui ir i koja ir i usus isikabina,kencia nekanda atgal,jei pabosta uzsoka ant sofos ir ziuri ,o mazylis nervuojas,sokineja loja pasiekt negali,tik kad paskutiniu metu vyrui i ranka,dukrai i koja uz jo zaisla krimstelejo,bet poto taip gailiai ziurejo,liudnas buvo,mylim savo mazylius abu,zinau reikia kantrybes,tik as sunu auginime auklejime visai zalia.
Jei kai guci mazas buvo dar nuvezem skiepyti i Vilniu,as ir klausiu veterinaro issigandus kas cia per gumbiukas gal blogai kas,jis juokiasi ir sako:pone tai suniuko kiausinukai,va cia pimpaliukas,raudona isejau,ot tundra

Man tai atrodo, kad jūsų Gučis yra smarkiai palepintas ir jaučiasi pasaulio bamba. Kando dukrai ir vyrui??? Negali taip šuo elgtis, nesvarbu, kad mažo ūgio. Jis dabar ne tik mažiuką, bet ir jus, šeimininkus, šokdina. Sutarkit su juo, kas pas jus namie yra vadas ir problemų nekils - arba jis klausys jūsų, arba jūs jo Kaip jau jums patogiau