Du šunys bute

Mūsų atveju būtent taip ir yra
Auginam 2 beveisliukes: priglaustą mamką+jos atsinešto kraičio likutį-dukrytę. Prisipažinsiu: be galo jaudinaus, kas/kaip gi bus, kai jaunėlė užaugs-subręs; baiminaus, kad tik neprasidėtų tarp jų hierarchinis karas (kuri iš jų yra viršesnė) Laimei - nieko panašaus nebuvo Esu beveik garantuota, kad to ir nebus, o sendama mamka turbūt 'geranoriškai' perleis savo pozicijas jaunėlei

liepa27, be abejo, kad galimi patys įvairiausi variantai, tačiau pvz. 2 maniškės niekada (per 2,5 metų) nebandė konkuruot nei tarpusavy, nei juolabiau dėl šeimininkų dėmesio

na,gerai jau gerai,tarkim sunys bus nekonkuruojantys,bet vis tiek patarciau pries perkant jorka, pasikonsultuoti su jorku seimininkemis,vien jau del to, kad sunys skirsis savo gabaritais.kazkada viena forumiete guodesi, kad neteko jorksyriuko siam paprasciausiai sokant nuo lovos(nusisuko spranda ).kur garantija, kad nekalti suniuku zaidimai nesibaigs taip pat liudnai...

Ne gerai Aš pasidalinau tik savo patirtim (tik su 2 šunimis, tik 2,5 metų laikotarpy). Tikrai nežinau, kaip būtų, jei auginčiau skirtingų veislių atstovus

Visiškai su tuo
Be to, mano nuomone, darnemamytei yra per anksti galvot apie antrą šunį vien jau dėl to, kad tam nepritaria jos antra pusė.

Labai sunku patarti ka nors del sunu suderinimo, pavyzdziui mano jorkas gyvena dviejose vietose, pas draugo tevus, nes jie turi nama ir ten jis pilnai gali save "realizuoti" (kai parsivezam pas save i buta jorkas suserga depresija, nes cia jam mazai veiklos mat, ir siaip mes jo taip nelepinam, tad prasosi atgal) tai va name yra dar ir anglu buldoge, kurios svorio kadegorija tikrai laaabai didele, bet su suniuku sutaria puikiai, zaidzia atsargiai ir nekanda, tik del zaislu baisi konkurencija, o seip draugai neiskiriami, meile begaline. Tuo tarpu mes bute dar turim belgu avigani, jam dar tik 4 menesiai, bet is kart matosi, jog su jorku jis nesutars, gal del to, kad abu patinai, nezinau. Taciau belgas dar nemoka apskaiciuoti kandimo stiprumo ir pora kartu buvo taip jorksyra patampes, kad tas sucype, todel ju be prieziuros bute nepaliekam, be to jis is inercijos labai skaudziai dauzosi su letenom, tai va sios dvi temperamentingos veisles nelabai dera, na gal dar isaugs, taciau jorkui siuo metu su belgu diskonfortas, jis net vengia vaikscioti grindim, o eina atlasais ir kedem, kad jo nepasiektu. Kai nuvaziuojam i nama, tada jauciasi saugus nes belgu aviganis uzsiema su anglu buldoge, o jorksyras tiesiog yra nebeidomus.. beja, sunku ir vedzioti, nes jorkas nezino tokio zodzio - salia, ir seip si veisle nelabai imli komandoms, tad kartu ju neisvesi, nes belgas mokosi paklusnumo, eina i dresura, o kai priesais vedi jorksyra, kuris raunasi i prieki, automatiskai ji pasivyti nori ir belgas, tai visas mokymas netenka prasmes, tenka vesti atskirai... Tad su dviem sunim yra ir minusu ir pliusu, svarbu ir sunu charakterio suderinamumas, kiekvienas suo individualybe ir kartais net ir derinciose veislese atsiranda konfliktu,manau renkantis skirtingas veisles svarbu, kad viena butu temperamentinga, kaip musu jorkas, o kita pasyvesne, kaip anglu buldogas, tada nei vienas nenusisuka sprando

man asmeniškai užtenka paprasčiausio pavyzdžio: namai visgi nėra vieta iškrovimams, vienas šuo prasineša po namus ir tai jau jaučiasi, o kai du ar trys? iškrauti lauke? ok, bet mano abu, skirtingu metu turėti šunys netoleravo pavadėlio, ok, dar tas pirmasis dar dar, o antrasis - niekaip o jei ir dar vienas įsigytas toks būtų? juk labai galimas daiktas, turint omeny kiek aš sutinku besismaugiančių, bedūstančių ant pavadžių mažų šunų, tai negalėčiau ir trečiajam šuniui to daryti ir tektų mokyti eiti be pavadžio. Bet jei kas, kai reikia žaibiškai sugauti savo šunį, nes tarkim kažkoks debilas per šaligatvį keturračiu varo arba tiesiog atbėga didelis palaidas šuo, kaip sugauti taip greitai abu, kad nieko nenutiktų? Vat, elementarus pavyzdys to sunkumo...
kitas reikalas, jei kas gyvena nuosavame name, su didžiulia teritorija ir kur nors atokiai, kad už namo ribų tie pasivaikščiojimai itin saugūs. Bet jei mikrorajonai? Pas mus vienetai durniuoja su dvejais šunimis, tikrai Ir tai jie ramučiai, tikučiai, eina prie kojos, ne taip kaip mano 'jorkas'

o man labai gaila,kad mano šuo vienas auga tikrai aš su juo taip neišsidūkstu kaip šunys viens su kitu. Auginame dar tokius gyvūnus narvuke tai šuo ateina prie narvuko,kiša jiem žaislus,kad tik pažaistų,padūktų kas su juo Kai turėsiu galimybę būtinai įsigysiu antrą šunį,ir man bus geriau ir gyvūnams

beja manau čia labai nuo šuns charakterio dar priklauso. Vienam tik dūkt ir dūkt (kaip maniškiui) o va kitam gali nei draugų nereikėt nieko bet gal čia tik socializacijos trūkumo,o ne charakterio klausimas? jei šuo nuo vaikystės nebendravo su kitais šunimis tai natūralu,kad ir išaugęs nenorės draugysčių?

as auginu du patinukus, anglu buldoga ir mopsa.is pradziu buldogas musu pavydejo kai parsivezem mazyli, bande lipt i jo guoli, isvyt sunku budavo bet dabar tai jie geriausi draugai, lauke jei pribega kiti sunys, buldogas gina mazaji ir siaip namie duksta kaip pasiute as uz du sunis,nes kai turejom tik buldoga, jis labai liudedavo vienas paliktas namie, keleta kartu teko net pas veta vezt kad suleistu vaistuku nuo streso, o dabar kai yra kompanionas, tai viskas zymiai geriau kartais ir pasipesa dle kaulo, bet draugiskai, buldogas niekada nekanda, o daugiau gasdina, nors mazasis kartais ir neapskaiciuoja savo kandimo stiprumo (mat dantys dabar jam dygsta, tai viska megsta kandzioti, netgi buldogo putsus )

Kai renkiesi antrą šunį, yra svarbi ne veislė ar dydis, o jo energijos lygis. Svarbu, kad jis sutaptų su šeimininkų ir jau esančio šuns energijos lygiais. Jei šeima rami ir nėra aktyvi, šuo toks pats, o naujas narys nus koks Dobermanas su dideliu energijos kiekiu, tada vat suprantu, kad 2 šunis laikyti sunku, nes vienas šuo norės ant fotelio voliotis, o kitas vis ieškos veiklos ir neduos ramybės. O visais kitais atvejais... Jei gaujoj vadas žmogus, o ne šunys, problemų jokių kilt neturi. Atsivedei, kaip vadas, naują narį, šuo turi su tuo susitaikyt. Aišku, patys šunys tarpusavyje turi išsiaiškint, kas tarp jų bus viršesnis, bet čia natūralu. Kad ir su pasipešimais.

Anksčiau išsakiau nuomonę, kad du šunis yra lengva turėti tada, kai namie tvarka yra griežta. Paryškinau jūsų abiejų komentaruose tas vietas, kur mano nuomone, taip neturėtų būti. Akivaizdu, kad jei žmogus nežino, kaip išauklėt šunį, kad jis ant pavadėlio ramiai eitų, tai apie antrą šunį ir galvot nereikia. Ar jis gyventų vieno kambario bute, ar pilaitėj su atvirais laukais aplink...
Nepykit, bet aš nesuprantu tokio dalyko, kaip pasakymas "veislė x neimli komandoms"... Pokštas. Visas veisles galima dresuoti puikiausiai, dažniausiai tik šeimininkai sunkiai dresuojami būna. Mano žiniom, jorkai ir agility, ir paklusnume puikiai dalyvauja, tik šeimininkų noro reikia
Va, net nepatingėjau foto surast

Stebuklas?
Papildyta:

Mano nuomone, namie šunys turi miegot, o ne "prasinešinėt" O kai du šunis palieki vienus, jiem žymiai smagiau kartu, kartais pažaidžia tarpusavyje tvarkingai, taip ir išsikrauna daugiau, nei kad vienas šuo miegotų.

akivaizdu dabar yra tai, kad žmogus komentuoja nematęs nei to šuns, nei jo šeimininko - bile tik pasireikšti. O kas jei pasakysiu šitaip - tam šuniui agility taip, o vat pavadis - ne pamirštama kažkodėl, kad visi yra individualūs...

aha, mano nuomone irgi, tik ir gyvenimo tada idealaus reiktų, be krizių, be sukrėtimų, pasikeitimų, monotoniško... grįžti kaip visada pas šunelius, išlakstai juos po 3 valandas... tik toli gražu gyvenimas ne visada toks... su vienu manau viskas paprasčiau bet kokioje situacijoje, todėl niekad nieko neagituosiu ant daugiau

pas nemazai ka esu maciusi,susitvarko,dar ir kaciu plius,ir jokio kvapo

Pati gražiausia jorko fotkė, kiek tik esu mačius - normali aplinka ir normalus dirbančio šuns žvilgsnis, o ne madų show


papraščiau kam - šeimininkui ar šuniui?
Galima paieškot variantų, kad du šunys nekeltų daugiau problemų negu vienas. Ale vat reikia apmąstyt, pasirinkt ir prisiimt visas galimas pasekmes. Bet taip geriau, nei nieko nedaryt ir galvot apie blogiausią.

apie ką mes čia? juk tų variantų begalybė... štai vienas galimas:
daug kas eina lengviausiu keliu noriu šuniuko - nusipirkau oj, reikia gi eiti į darbą, darbas toli, darbo valandos ilgos, šuo namuose staugia, ai ai, kas daryti, gal dar vieną nupirksiu? nupirkau, linksmiau jiems, pažaidžia, guli susiglaudę... man atostogos, noriu į Havajus vienas mažas šuo gal ir įsipaišytų į lėktuvą kartu, bet pas mane gi du o, yra gi šunų viešbučiai...
taigi, man toks variantas netinka ir nepatinka, kad šunims jis geriausias iš geriausių irgi nepasakyčiau...

žodžiu, galvoju, kad yra absurdiška kažkam kas nėra fanatas ir dar abejoja piršti įsigyti dar vieną šunį, tegu tik vieną susižiūri o fanatai neskaitę šios temos susipirks kiek jiems reikia