Įkraunama...
Įkraunama...

Autistukai - 5

QUOTE(brandt @ 2009 06 23, 22:22)
Galiu drasiai teigti, kad vien tik mankstos , dideli fiziniai kruviai ar gastroenterologo tyrimai manes neismokys  kalbos,  bendravimo ir nesuteiks gyvenimo pilnatves.


O kas teigė, kad būtent nurodyti dalykai gali? Parodykit, kažką praleidau gal.
O kas išmokys kalbos ir bendravimo, suteikt gyvenimo pilnatvę, ABA? Tai čia jau asmeninis tėvų pasirinkimas...aš jau rašiau, kad mes pasukom kitu keliu.
Atsakyti
Tai čia jau asmeninis tėvų pasirinkimas...aš jau rašiau, kad mes pasukom kitu keliu.
[/quote]
Siuo klausimu sutinku su jusu nuomone, todel ir ieskau informacijos apie budus galincius padeti susikalbeti su savo vaiku, bei padeti jam. Jus pasukote vienu keliu, gal todel kad jusu dukrele nepanasi i tipiska autiste...Mes - dar ieskome to kelio.
Atsakyti
smile.gif Apsidziaugiau, mano vaikas lygtai neturi tos baimes raudonai maisto spalvai, ir barsciu ikisu, ir obuoli ir saldainius raudonus valgo, taigi aciu Dievui dar vienu bruozu maziau.
Tiesa, vakar ziurejau yoube apie autizma, tai maniskis lygiai taip pat kaip ten tas berniukas atsigules masinytes bruzindavo pirmyn, atgal arba apvertes ziuredavo kaip sukasi ratai, bet juk taip ir dauguma sveiku vaikuciu daro...
Atsakyti
QUOTE(Shangri La @ 2009 06 23, 22:16)
Ne, man taip neatrodo. Tu nori priversti savo vaiką būti laimingu, ar nejauti to? Nieko asmeniško.
...

Man atrodo, kad Jus suvokiat autistiskuma kaip kazkokia YPATINGA busena, ale nirvana, kurios metu vaikas gauna malonuma... g.gif
As taip nemanau.
Vis vien manau, kad laimingesnis vaikas bus jei jis ziures fejerverkus ir plos tuo metu is dziaugsmo katutes negu reks nesavu balsu pamates fejerverkus, nes nesuvokia kad tai grazu ir nepavojinga.
Na mano tokia nuomone.
Atsakyti
QUOTE(Nanuk @ 2009 06 24, 09:10)
Man atrodo, kad Jus suvokiat autistiskuma kaip kazkokia YPATINGA busena, ale nirvana, kurios metu vaikas gauna malonuma...  g.gif
As taip nemanau.
Vis vien manau, kad laimingesnis vaikas bus jei jis ziures fejerverkus ir plos tuo metu is dziaugsmo katutes negu reks nesavu balsu pamates fejerverkus, nes nesuvokia kad tai grazu ir nepavojinga.
Na mano tokia nuomone.


Be abejo, autistiškumas yra ypatinga būsena. Ir vien dėl to, kad mums NT neduota jos perprasti taip kaip jie, minimum neetiška už juos spręsti, kuo jie turėtų džiaugtis, mėgautis ir pan.
...na tikiuosi turėsi galimybę, kai vaikas užaugs ir gebės paaiškinti savo jausmus ir pojūčius dėl fejerferkų ar kitų jam pasak tavęs "nesuvokiamų" dalykų, išgirsti jo nuomonę apie visa tai.
Aš labai nenorčiau išgirsti to, ką sako dauguma suaugusių autistų apie savo tėvų manymą ir pastangas padaryti savo vaiką laimingesnį. Tėvai iš didelio noro turėti "normalią = laimingą" atžalą, prievartauja savo pačių vaikus (tarsi pateisinama, nes gi nori gero... g.gif )
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cute: 24 birželio 2009 - 09:47
QUOTE(F @ 2009 06 23, 21:55)
kas yra veiklos struktūravimas?

VRC labai siūlo struktūruoti veiklą, net norėjau su tavimi apie tai pakalbėti. Autistiškiems žmonėms yra labai svarbu, kad viskas vyktų pagal dienotvarkę, jie aiškiai žinotų, ką veiks visą dieną. PVZ. Tada keliuosi, tada einu valgyti ir t.t. Labai patogu jei jie iš anksto žino kiek laiko bet kokia veikla tęsis. Aišku kada bus pradžia, kada pabaiga.
Davė pavyzdį, kad buvo kažkoks simpoziumas apie autizmą na visi dalyviai gavo dienotvarkę, kaip viskas vyks: pusračiai 8 val,8,30 viena paskaita, 9,30 kita paskaita 10.30 diskusijos, 11-12 paskaita, 12 pietūs ir tt. Tai vienas dalyvis turintis Aspirgerio sindromą pasakė: "O, kad visas mano gyvenimas turėtų tokią dienotvarkę, kaip būtų lengva gyventi.
Nežinau ar aiškiai, bet daug maž paaiškinau.
Atsakyti
papildant maliuką - kažkas užsiminė, kad struktūra neveikia, esant netikėtiems pasikeitimas (na, vaikas labiau isterikuoja ir negerai jaučiasi, jei reikia pakeisti jam įprastą ir išmoktą dienotvarkę),- tai struktūra ir čia suveikia labai gerai, jei pasiruošta. Pvz. nusistovėjusioje dienotvarkėje įvyksta neplanuotas pasikeitimas. Jei vaiko dienotvarkė sudaryta iš simbolių kortelių, tokiu atveju prieš įprastos veiklos kortelę dedama kortelė reiškianti pasikeitimą (be abejo vaikas turi būti išmokęs ką ji reiškią), o tada kortelė su ta nenumatyta veikla. Vaikas mažiau stresuoja ir priima tai kaip įprastą dienotvarkę (vėlgi, jei struktūrą vizualizuojate kortelėmis). Jei įmanoma pokytį numatyti iš anksto (pvz. prireikia vizito pas dakatą), tuomet galima su vaiku sukurti siužetinę istoriją ant popieriaus ir jis atėjus pasikeitimo laikui jau bus susipažinęs su tuo, kas turi įvykti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cute: 24 birželio 2009 - 10:09
QUOTE(Shangri La @ 2009 06 23, 20:56)
Ritatitas, nenoriu veltis į diskusijas, nes ne viena iš dikutuojančių, taipogi ir aš, nepakeis savo nuomonės.

Visai neseniai skaiciau laiska, vaiko autisto, kuris buvo istrauktas is to pasaulio, jo mama 3,5 metu dirbo su juo, isbande ivairiausiu terapiju ir istrauke!
Jo pomegis buvo viska sukti, visokie suktukai ir leles ir tas sugebedavo priversti suktis na zodziu.
Jis tai dare, nes bijojo, nedryso zmoniu pasaulio, jo mama ir ivairiausi specialistai parode jam, kad zmoniu pasaulis nuostabus, jis dabar sneka, zaidzia, elgiasi normaliai visose gyvenimo situacijose. Jis dabar yra laimingas! Ju nebendravimas yra paremtas baime buti nesuprastiems, atsumtiems!
Kam idomu ir kas skaito angliskai galiu atsiusti daug info, geros info vilti duodancios!
O kai tavo dukrele deda zaislus i eile, ar ji atsiliepia saukiama, kvieciama?
Pabandyk atsisiusti filma "BLACK BALOON", ten rodoma apie paaugli autista, idomu paziureti, pabandyk.
Papildyta:
Ir dar mes savo vaika pradejom traukti is ten anksciau nei su ABA susidraugavom.
Musu zuikis irgi netipiskas, visi sako kad paprasciausiai islepintas, padukes.Kai mes gyvenome Prancuzijoje, jis pasakydavo pilnai kelis zodzius lietuviskai ir angliskai, bet kai grizom i LT, buvo nutiles bevaik 2 metams.
Ar kas nors buvot pas delfinus, mes ruosiames rugseji Ukraina, prie atviros juros, gal ka nors domina?
Atsakyti
QUOTE(ritatitas @ 2009 06 24, 10:48)


Man kur kas daugiau vilties dėl laimingos vaiko ateities teikia ne elgesio modifikavimo (tipo ABA) metodai, o saugios aplinkos kūrimas, pagalba lavintis ir pažinti pasaulį taip, kaip autistas geba, o ne visas likęs pasaulis. Nedarau iš savo vaiko stabo, bet, kol nėra jokios priežąsties teigti, kad autizmas yra blogis, tol lai tie, kam jis tiesiog nepatinka, patys sau taiko elgesio modifikavimo metodus.

Štai čia N sugaugusių autistų pasisakymų apie autizmą (ir apie ABA):
http://www.autistics.org/library/
o čia gyvas autistų forumas:
http://www.autistics.org/forum/
Atsakyti
Jei pastebejote as apie ta ABA ir nepostringauju, mes visai negyvename pagal ju nustatytas taisykles, as ieskau keliu i savo vaika, nesvarbu ar tai bus ABA ar kokia nors kita terapija, as nepasiduosiu ir kiek galima visaip stengsiuosi savo vaikui padeti, o jei kam atrodo, kad tam vaikui gerai save diena stimintis tai tebunie ju reikalas ir pasirinkimas.
Atsakyti
QUOTE(maliukas @ 2009 06 24, 10:42)
VRC labai siūlo struktūruoti veiklą, net norėjau su tavimi apie tai pakalbėti. Autistiškiems žmonėms yra labai svarbu, kad viskas vyktų pagal dienotvarkę, jie aiškiai žinotų, ką veiks visą dieną. PVZ. Tada keliuosi, tada einu valgyti ir t.t. Labai patogu jei jie iš anksto žino kiek laiko bet kokia veikla tęsis. Aišku kada bus pradžia, kada pabaiga.

Tai tada aš irgi kaip autistiškas žmogus. Bet man nelaimė dėl tos dienotvarkės sad.gif bet gal man daugiau negalima skųstis dėl savo nelaimių. Tikrai nenoriu būti toks asmuo, kuris visur prisigalvoja nelaimių ir nemoka džiaugtis gyvenimu
Atsakyti
QUOTE(brandt @ 2009 06 23, 22:22)
As bandau save isivaizduoti PAPUA NAUJOJOJ GVINEJOJ vienoje is genciu: kalbos nemoku, elgesio taisykliu nezinau, negaliu su niekuo pasikalbeti...Tada pradedu rikiuoti akmenukus ar kitokius daiktus i viena eile, o kai apima visiska neviltis - pradedu rekti... Ir tikrai labai apsidziaugciau, jei atsirastu koks geradejas, kuris man padetu susikalbeti su tenyksciais ir paaiskintu ju elgesio taisykles.

Aš bandau save įsivaizduoti Papua Naujojoj Gvinėjoj vienoje iš genčių. Kalbą išmokstu, elgesio taisykles irgi maždaug išmokstu. Bet yra daug nerašytų taisyklių, ir dar tokių, kurias reikia pritaikyti atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją. Sunku. Negaliu su niekuo pasikalbėti, nors kalbėti ir moku. Deja, pasikalbėjimą sudaro ne vien žodinė kalba, bet ir nežodinė. Nežodinė keičiasi taip greitai, aš fiziškai nespėju jos suprasti, vietiniams gyventojams ji suprantama natūraliai. Vietiniai gyventojai praranda kantrybę kalbėdami su manim, baisu, kad vėl kažką supratau ar padariau ne taip. Man neužtenka vien apsikeisti informacija, aš noriu kalbėtis, bendrauti, noriu susirasti draugų. Klausiu, kokios yra draugų susiradimo taisyklės? Man atsako, nėra jokių taisyklių, susirandi ir tiek. Bet aš nemoku to "ir tiek". Apima neviltis, bet nepradedu rėkti, nes tai draudžia elgesio taisyklės. Šitą tai jau tiksliai žinau
Atsakyti