Autistukai - 5

#25
QUOTE(brandt @ 2009 06 23, 22:22)
As noreciau padiskutuoti sia tema. Stebedama savo vaika tikrai negaliu teigti, kad esu laiminga bet kuriuo atveju. Vaikas regresuoja. Tikrai zinau, kad vaikas bus laimingesnis, kai gales pasakyti ko nori, ka skauda ir t.t. Tik nezinau kokiomis priemonemis tai galima butu pasiekti.
As bandau save isivaizduoti PAPUA NAUJOJOJ GVINEJOJ vienoje is genciu: kalbos nemoku, elgesio taisykliu nezinau, negaliu su niekuo pasikalbeti...Tada pradedu rikiuoti akmenukus ar kitokius daiktus i viena eile, o kai apima visiska neviltis - pradedu rekti... Ir tikrai labai apsidziaugciau, jei atsirastu koks geradejas, kuris man padetu susikalbeti su tenyksciais ir paaiskintu ju elgesio taisykles. Galiu drasiai teigti, kad vien tik mankstos , dideli fiziniai kruviai ar gastroenterologo tyrimai manes neismokys  kalbos,  bendravimo ir nesuteiks gyvenimo pilnatves.

Labai gerai parasyta!
Atsakyti
#26
QUOTE(F @ 2009 06 24, 14:22)
Aš bandau save įsivaizduoti Papua Naujojoj Gvinėjoj vienoje iš genčių. Kalbą išmokstu, elgesio taisykles irgi maždaug išmokstu. Bet yra daug nerašytų taisyklių, ir dar tokių, kurias reikia pritaikyti atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją. Sunku. Negaliu su niekuo pasikalbėti, nors kalbėti ir moku. Deja, pasikalbėjimą sudaro ne vien žodinė kalba, bet ir nežodinė. Nežodinė keičiasi taip greitai, aš fiziškai nespėju jos suprasti, vietiniams gyventojams ji suprantama natūraliai. Vietiniai gyventojai praranda kantrybę kalbėdami su manim, baisu, kad vėl kažką supratau ar padariau ne taip. Man neužtenka vien apsikeisti informacija, aš noriu kalbėtis, bendrauti, noriu susirasti draugų. Klausiu, kokios yra draugų susiradimo taisyklės? Man atsako, nėra jokių taisyklių, susirandi ir tiek. Bet aš nemoku to "ir tiek". Apima neviltis, bet nepradedu rėkti, nes tai draudžia elgesio taisyklės. Šitą tai jau tiksliai žinau

Kaip tu manai, ar nevalgydama pieno ar gliuteno turinčių produktų galėtum susirasti tų draugų? :)Manau, kad ne...

Ar kokia nors terapija padėtų suvokti kaip surandami draugai?

Ar kas nors aplamai galėtų tai padaryti?

Žinot ka merginos, jūs kaip norit su visom tom dietom ir terapijom, bet man atrodo, kad mum belieka tik besąlygiškai mylėti savo vaikus, nuolat jiems padėti ir paaiškinti tai ko jie nesupranta( nesvarbu, kad jis to klausia jau šimtąjį kartą šiaundien, reiškia nesugebėjau paaiškint taip, kad jis suprastų, arba aiškinau nelaiku ir nevietoj) nelaikyti to blogiu, netgi sakyčiau, tai ne liga o būsena, (nes liga tai kas gali būti gydoma ) ar net charakterio bruožas, ir nereikia sau ir jam apsunkint jau ir taip nelengvo gyvenimo.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cezi: 24 birželio 2009 - 16:11
#27
QUOTE(cute @ 2009 06 24, 12:24)
Man kur kas daugiau vilties dėl laimingos vaiko ateities teikia ne elgesio modifikavimo (tipo ABA) metodai, o saugios aplinkos kūrimas, pagalba lavintis ir pažinti pasaulį taip, kaip autistas geba, o ne visas likęs pasaulis. Nedarau iš savo vaiko stabo, bet, kol nėra jokios priežąsties teigti, kad autizmas yra blogis, tol lai tie, kam jis tiesiog nepatinka, patys sau taiko elgesio modifikavimo metodus.

Štai čia N sugaugusių autistų pasisakymų apie autizmą (ir apie ABA):
http://www.autistics.org/library/
o čia gyvas autistų forumas:
http://www.autistics.org/forum/


Gal galetumete placiau papasakoti apie "saugios aplinkos kurima". Kas tai ? Kur apie tai galeciau placiau suzinoti?
Atsakyti
#28
O aš bandau isvaizduoti, kad mane kas nors bando atpratint nuo aukščio baimės (o aukščio aš tikrai bijau). Nutempia mane prie aukšto skardžiaus ir laiko kol nepasakysiu, kad man patinka...

Nu net nežinau, ka aš tam žmogui. o gal greičiau antžmogiui padaryčiau...
Atsakyti
#29
QUOTE(F @ 2009 06 24, 14:22)
Aš bandau save įsivaizduoti Papua Naujojoj Gvinėjoj vienoje iš genčių. Kalbą išmokstu, elgesio taisykles irgi maždaug išmokstu. Bet yra daug nerašytų taisyklių, ir dar tokių, kurias reikia pritaikyti atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją. Sunku. Negaliu su niekuo pasikalbėti, nors kalbėti ir moku. Deja, pasikalbėjimą sudaro ne vien žodinė kalba, bet ir nežodinė. Nežodinė keičiasi taip greitai, aš fiziškai nespėju jos suprasti, vietiniams gyventojams ji suprantama natūraliai. Vietiniai gyventojai praranda kantrybę kalbėdami su manim, baisu, kad vėl kažką supratau ar padariau ne taip. Man neužtenka vien apsikeisti informacija, aš noriu kalbėtis, bendrauti, noriu susirasti draugų. Klausiu, kokios yra draugų susiradimo taisyklės? Man atsako, nėra jokių taisyklių, susirandi ir tiek. Bet aš nemoku to "ir tiek". Apima neviltis, bet nepradedu rėkti, nes tai draudžia elgesio taisyklės. Šitą tai jau tiksliai žinau

Mano vaikas tikrai nestudijuos universitete medicinos mokslu... Jo raida labai atsilieka nuo bendraamziu, todel manau, kad butu didziausias laimejimas, jei jis galetu issireiksti( kalbeti, ar rasyti, ar nupiesti ko nori) bent paprastoje butyje.
Atsakyti
#30
QUOTE(brandt @ 2009 06 24, 17:17)
Mano vaikas tikrai nestudijuos universitete medicinos mokslu... Jo raida labai atsilieka nuo bendraamziu, todel manau, kad  butu didziausias laimejimas, jei jis galetu issireiksti( kalbeti, ar rasyti, ar nupiesti ko nori) bent paprastoje butyje.

Tai, kad ji dabar labai atsilieka, dar nereiškia, kad tai visada ir bus, jei skaitei ankstesnius mano postus tai mano pavyzdys turėtų tave labai nuraminti.

raida milžiniška šuolį gali padaryti per 2 sekundes thumbup.gif
Papildyta:
QUOTE(brandt @ 2009 06 24, 17:09)
Gal galetumete placiau papasakoti apie "saugios aplinkos kurima". Kas tai ? Kur apie tai galeciau placiau suzinoti?

Na tuom aš nesidomėjau, bet kiek suprantu, tai stengtis išvengti, apeiti ar nesudaryti situacijų, kai vaikas jaučiasi nejaukiai, ar kai neduok dieve jam kyla isterija ir t.t.
Atsakyti
#31
QUOTE(cezi @ 2009 06 24, 17:16)
O aš bandau isvaizduoti, kad mane kas nors bando atpratint nuo aukščio baimės (o aukščio aš tikrai bijau). Nutempia mane prie aukšto skardžiaus ir laiko kol nepasakysiu, kad man patinka...

Nu net nežinau, ka aš tam žmogui. o gal greičiau antžmogiui padaryčiau...

Cezi, ir as bijau aukscio, taciau nemanau kad nuo to reiketu mane atpratinti. Gal zinai koki buda kaip atpratinti vaika, kai susierzines kandziojai savo pirstukus iki kraujo?
Atsakyti
#32
QUOTE(brandt @ 2009 06 24, 17:33)
Cezi, ir as bijau aukscio, taciau nemanau kad nuo to reiketu mane atpratinti. Gal zinai koki buda kaip atpratinti vaika, kai susierzines kandziojai savo pirstukus iki kraujo?

čia yra susierzinimo išraiška, pasekmė, tai ji gali būti bet kokia. jeigu ir galima atpratinti, tai tada jis susierzinęs tyliai kentės ir nekandžios, aplinkiniams bus geriau, bet jam pačiam tai nebus. Todėl reikia ieškoti būdų panaikinti susierzinimą, o ne jo išraišką.
Atsakyti
#33
Tai gal kaiptik ir padėtų saugios aplinkos kūrimas, stenkis, kad jis nepapultų į erzinančią situaciją, na net nežinau ką pasakyt maniškis savęs nežaloja

Papildyta:
va prisiminiau vieną merginą, jau pilnametę, bet raida prilygsta 3 m vaiko, ji nusikrapštydavo pirštukus iki kraujo, tai mama sugalvojo apklijuoti tas vietas plona pleistro juostele, taip ji dabar ir vaikšto kaip su žiedukais, ir jai gerai ir mamai, kai supyksta ji juos nusikrapšto, o pirštukai lieka sveiki
Atsakyti
#34
[quote=cezi,2009 06 24, 17:27]
Tai, kad ji dabar labai atsilieka, dar nereiškia, kad tai visada ir bus, jei skaitei ankstesnius mano postus tai mano pavyzdys turėtų tave labai nuraminti.

raida milžiniška šuolį gali padaryti per 2 sekundes thumbup.gif
Papildyta:

Cezi, prašau, dar kartelį pasidalink gerais pavyzdžiais, kaip ta raida gali padaryti šuolį (na, nors šuoliuką ).... Kadangi patyriau, ką reiškia "šuolis" žemyn, vos ne į patį dugną, sunku išsaugoti optimizmą....

Atsakyti
#35
Į klausimą - Kiek tau metų? pirmą kartą išmoko atsakyt kai buvo 6-rių, deje ir 6 ir 7 ir net budamas 8 jis sakydavo, kad jam 6, tačiau vieną dieną sutiko tinkamą žmogų tinkamu laiku, kuris paklausė jo kiek tau metų? ir ką tu manai - ogi 8, taip ir atsisėdom abu su vyru, dar dabar pamenu, kaip kojos pačios sulinko. nuo to laiko puikiai supranta tą klausimą ir žino atsakymą.

Kaip jau minėjau jis 1 klasę lankė 2 metus, ir nepažinojo nė vienos raidės. Tada likimas lėmė, kad pakeitėm gydytoją ir nuėjom pažintinio vizito, ji nutarė patikrint regėjimą ir ištraukė raides.
- jis raidžių nepažysta, - sakau jai.
- naką jūs mamyte, toks didelis vyras, -ir neklausydama manęs rodo jam raides.
Ilgai negalėjau atsitokėt, bet jis išvardino visas iki vienos ir nuo tos dienos visas kuo puikiausiai pažysta, automatiškai kartu išmoko ir rašytines, nes spauzdintiniai priskirt rašytinę jau mokėjo. Matyt jį paveikė didelis gydytojos pasitikėjimas juo g.gif

Tai vieni įsimintiniausių progreso šuolių, su istorija, kažkaip panašiai buvo ir su spalvom, tik nežinau, kas pastūmėjo, tiesiog kartą gryžo visas mokėdamas ir tiek

Taigi dabar kalu tuos mokslus jam nors ir matau, kad nesupranta, bet supratau, kad atėjus laikui jis "parsisiunčia" tą info kurios jam reikia
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cezi: 24 birželio 2009 - 18:56
#36
Dar prisiminiau vieną įdomų nuotykį, PPT per eilinį įvertinimą tikrino kaip atpažysta spalvas, rodė spalvotus pieštukus ir klausinėjo, iš 10 pasakė visas teisingai, negalėjau patikėti, taigi paprašiau pakartot, svsrsčiau ar čia vienas iš tų šuolių, ar tik sutapimas, tikliau ar jam pavyko atspėt, pasak spec. pedagogės, tiek atspėt neįmanoma, bet deje deje - jam pavyko šitiek atspėt lotuliukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cezi: 24 birželio 2009 - 19:02