O kaip stebėti 2,7 metų vaiko atmintį? Na, maniškis, kaip jau sakiau, girdimąją turi melodijoms. Iš filmuko "Senelis Šaltis ir vasara" melodiją dainuoja nuo 1,5 metų. Šiaip jis gana dažnai, kai aš prisėdu prie kompo, uždainuoją tą melodiją, rodo į kompą su ranka ir taip prašo, kad įjungčiau šitą fimuką. Šitą filmuką jis galėtų žiūrėti n kartų per dieną. Kol iki 2 metų nelabai dar gaudžiausi, kad jis gali turėti autizmą - tai ir rodžiau praktiškai vien tik šį filmuką. Niekaip tada nesupratau, kodėl jis pradeda pykti, kai tik įjungiamas koks kitas fimukas. Šitas filmukas visad būdavo ir yra "pirmoji pagalba" nuo guzų ar kitų skaudžių dalykų.
Melodijas jis dainuoja ir vienas, kai aš jų nepaniūniuju, bet ir tada, kai "užvedu" dainuoti. "Džingil bels" lialiuoja nuo pavasario, ir išmoko tikrai ne per kalėdinį laikotarpį, o dėl to, kad mūsų tėvelis mėgsta šią melodiją dažnai pašvilpauti
Kaip numalšinate vaikų ožius, o gal net tiksliau vadinant - isterijas? Mes šiandien apturėjome vieną, nors visumoj tai neprisileidžiame pykčių iki tokio lygio. Taigi man trumpam prisėdus prie kompo atbėgo vaikis ir su savo "Senelio Šalčio ir vasaros" melodija pradėjo prašyti filmuko. Sakau: "ne, dabar eisime rengtis į svečius, filmuko nežiūrėsime". Pakartojau tai ne vieną kartą gan ramiu tonu. Niu ir užsivedė........Klyksmai, ryksmai, pasikūkčiojimai, žviegimai...Pradėjo mėtyti daiktus, buvo TV - tai išjungė iš rozetės, durų uždarinėjimai, rodymai su ranka iš viso bile kur nežinant iš viso, ko prašo paduoti. Tiksliai žinojau, ka, jei parodysiu filmuką, tai visas šitas "spektaklis" pasibaigs. Niu man toks vaizdelis, kad jis kartais elgiasi kaip labai tėvus mokantis "pastatyti į vietą" mažas "ožiukas". Nežinau nė ką galvoti...lyg ir autistukas, lyg ir reiktų malšinti tas isterijas kuo greičiau, bet kažkodėl šiandien nutariau pabandyti pasielgti kaip su visiškai jokių problemų neturinčiu vaiku "ožiuku". Ir glaudžiau, ir mylavau...niekas nepadėjo. Per užpakalį davimas iš viso jokio poveikio niekad neduoda, nors prisipažinsiu, kad kartais pliaukštelėjame

Taigi KAIP ELGIATĖS JŪS? Mums šį kartą žinote, kas padėjo? Pasiėmė tėtis vaiką į dušą. Apipylėme porą kartų drungnu vandeniu ir va taip sakėme "fui, tegu visi ožiai nubėga į kanalizaciją"

Tiesiog gydanti vandens galia

Gerai taip elgis ar negerai - nežinau

O gal reikėjo nusileisti ir parodyti tą filmuką?
O va regimoji atmintis...Net nežinau, kokio lygio ji pas jį. Turime 2 medines dėliones. Vieną - su Mikės Pūkuotuko herojais, kitą - su naminiais gyvunukais. Prieš 2 mėn. jis jų nesudėliodavo. Mokėmės kantriai, vis padėdavau su savo ranka liesdama jo ranką įstumti figūrėję į reikiamą vietą. Po kokio mėnesio pradėjo klausyti ir žiūrėti mano parodymų su pirštu - kur įstatyti. Paskui - pats pradėjo stumdyti figūrėles ir ieškoti tinkamų vietų. O šiandien gi žiūriu kad "raz dva" ir sudėlioja pats savaranakiškai

Matyt jau gerai atsimena, kur ir kas turi būti išdėstyta.
O va su paveiksliukais mums sunkiai gaunasi draugauti. Net kai lankėmės pas logopedę - paveiksliukai - buvo pats nemėgstamiausias užsiėmimas. Nesupranta jis dar, kokį daiktą vaizduojantį pavaiksliuką prašo paduoti

Duoda visus iš karto su ta mintim "pasiimk juos visus, man neįdomu" noriu kitų žaislų
Dar TURIU KLAUSIMĄ. Gal kas nors turi LIETUVIŠKŲ autorių lietuviškai parašytų knygų ar straipsnių pavadinimų kokį sąrašiuką? Nors neblogai galiu ir angliškai skaityti bei suprasti, bet norėtųsi kartais ir ramiai atsisėdus ne prie kompo paskaityti ir pasisemti kažkokių idėjų apie vaiko ugdymą. Štai draugė man paskolino knygelę "Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmas" Laima Mikulėnaitė, Rasa Ulevičiūtė, 2004 m. Paskaitysiu.