norėčiau pasidalinti įspūdžiu apie kelionę į Kroatiją. Mūsų kelionė truko tris savaites ir keliavome motociklu kai kur pabūdami po keletą parų... Pasirinkome vykti per Vokietiją ir iš ten per Alpes (durna idėja, važiuojant motociklų, kai termodrabužių nekažin kiek tesutalpinom šalia visų daiktų reikalingų trims savaitems
tačiau kalnai viską atpirko ir tas šaltis pasimiršo)Maršrutas toks buvo: iš Lietuvos į Vokietiją keltu, ten nakvynė Hanoveryje ir Miunchene. Po to ankstyvą rytą pajudėję iš Miuncheno per kalnus Austriją, Italiją, Slovėniją pasiekėme Rijaką ir ten pernakvojome, nes pagal planą kitos dienos vakarą turėjome iš Rijakos laivu per naktį plaukti į salas. Rytą atsikėlę susipakavom daiktus ir išvykom kur akys mato (juk iki vakarinio kelto milijonas laiko dar ) maršrutu pasirinkom Dubrovniko kryptį... iš pradžių važiavome pakrante, bet važiuojant motociklu siaurais kalnų keliukais kur beprotiškai laksto belekiek namelių ant ratų
vyras nusispjovė ir išlindom į autostradą... ten buvo dar blogiau 
nes dykuma varyt per nesveiką karštį nepasirodė lengviau nei kalnų keliukais, tad pralėkę Splitą vėl grįžom į pakrantę ir užsukom į kažkokį miestuką maždaug ledų suvalgyt 
ten netyčia pamačiau keltą už kelių min plaukiantį į Hwaro salą, tad staigiai susivertėm kas ledus, kas vandenį ir išplaukėm išvada - į salas atvykome visa para anksčiau ir plaukti tereikėjo apie val plius minus...o Hware praleidome nuostabias 10 parų 
tą salelę įsimylėjau amžiams ir nors iš šalia esančių aplankėme tik Bol salą dėl jos pliažo, galiu tikrai rekomenduoti Hwar, nes tai rojaus kampelis... Mes apsigyvenome Vrboskos kaimuke išsinuomoję "apartmanį" (kambarį su vaizdu į miestelį) vienoje iš vilų. Ten gamindavomės maistą, nors neatsispirdavome vakarienėms vietinėje picerijoje, su vietinių vyrukų dueto serenadomis
o pramogai ir maisto į daržovių bei žuvies turgų lekdavome į šalia esančią Jelsą, sostinę Hwar ir apžiūrinėjome salą. Ji mažytė, atstumai juokingi,bet pažiūrėti buvo ką gaila tik, kad mes dėl savo dviejų ratų ne visur galėjome pravažiuoti.. o keliai ten man pastovus stresas, kad nulėksim į bedugnę Be to - šalia mūsų kaimuko buvo nudistų kempingas - tai kasdien ten prasmukdavome dėl nepakartojamo paplūdimio ir draugiškų nuogalių
Atėjus metui grįžti vėl sėdome į laivą, per naktį atplaukėme į Rijaką ir anksti ryte tiesiai iš laivo patraukėme į Vokietiją per Slovėniją ir Austriją... Vienitelis siaubas, kurį patyriau grįžtant - tai siaubingos oro sąlygos, užklupusios mus Slovėnijoj, pylė siaubinga kruša, šlapdriba ir baisingas šaltis :/ dar pasiklydom Austrijoj, bet šiaip taip pasiekėme naktį Miuncheną ir prisivalgę vokiškų dešrelių griuvom negyvi miegot
po to dar keletą parų praleidome Hanoveryje ir vėl iš Kylio atgal į Klaipėdą, užsukant pabūti į Nidą ir Palangą sukorėme apie 6 tūkst km sėdėdami ant dviejų ratų, pavargę, tačiau neapsakomai laimingi štai tokie įsūdžiai ir begalinis noras ten sugrįžti dar sykelį
