[quote=Bona -pari,2009 07 14, 16:10]
sigute s taip jau mums bus, visos iki savo mirties turėsim bliauti ir kiekvieną kartą klausti ar bandyti suprasti kodėl....
Pamenu viena karta pasakojau cia, kaip per velines salia mano seneliu kapo, atejo moteryte-mociute, su lazduke, ir drebancia ranka uzdege zvakute, ir brauke asaras, o aplanke ji savo dukrytes kapeli. Tada pamaniau, Dievuliau kaip liudna, kaip ilgu, ir taip visa gyvenymeli...
Dar vienas toks paveikslas, pries pora savaiciu grizom is Graikijos, o ten lekiam pajuriu ir ziuriu...Moteryte-mociute sedi ant juros kranto, o jura nuostabi, akmenys, baltuma, toliai, gamta kaip is pasakos, ir ji ta mociute graikiska drobine sukne iki zemes , balta skaryte, balta nosinaite braukia asaras, ir ziuri i jura...jos sirdis ten...
Tai vat, mano sirdis irgi ten...