Įkraunama...
Įkraunama...

Istorija kartojasi: greitai ir sklandžiai

Sėdžiu apsikabinusi didįjį (jei taip galima pavadinti dvimetį vaiką) svetainėje ant sofos. jis ką tik prabudo, jam taip norisi dar pasnausti ant mano kelių, o man taip beprotiškai gera. gera, kad jau abu mano berniukai šalia manęs, kad man šiuo metu net rodos, kad net pas dievulį iškeliavęs pirmagimis pagaliau su mumis. kad pagaliau visi namie....

tikriausiai man niekada neteks patirti to jausmo, kai gimdymas prasideda pamažu, natūraliai, namuose. kai paryčiais ima mausti pilvą ir prabudęs supranti kad JAU. kai važiuoji dar miegančiu miestu į ligoninę pasitikti savo vaiko, naujo žmogaus, dar vieno meilės kūrinio. aš dar vakar užsinešiau mašinoje užmigusį žiogą į ketvirtą aukštą, nes buvo taip gaila žadinti, o šiandien važiuoju pas gydytoją tikrintis ne todėl, kad prasidėjo gimdymo veikla, o todėl, kad jau seniai suėjusi 40 savaitė..

gydytojas mane apžiūri ir nusprendžia, kad namo nebepaleis. vaiko kauliukai sukietėję, pūslė plokščia, esu trečiakartė, o dar savaitgalis ant nosies. nerizikuosim. apžiūra tokia ilga ir skausminga, kad suprantu, kad gimdysiu tikrai šiandien, nes taip apžiūrėta dar nei viena nepraslydo biggrin.gif einam su vyru koridoriais ieškodami savo gimdyklos. gaunam tą pačią, kurioje į pasaulį atkeliavo žiogas. nusijuokiam, kad geras ženklas, juk šiandien irgi ketvirtadienis, ir nors birželis, už lango lyja, sninga su ledukais, lygiai taip pat kaip prieš du metus sausio mėnesį.

ateina akušerė, pasikalbam, pasipasakoju kaip gimdžiau anuos, įlekia gydytojas. džiugiu tonu pareiškia, kad po apžiūros beveik penkių centimetrų atsidarymas ir praduria man šoninius vandenis. šypsodamasis pareiškia, kad turėtų to pakakti, nes jam atrodo, kad man tik tiek ir tereikia - mažo paskatinimo, kad veikla prasidėtų pati. ir jis velniškai teisus! man kaip mat prasideda sarėmiai. keistas jausmas, kai žinai, kad štai prasideda to mano vaiko kelias pas mus. kiekvienas sarėmis mane džiugina: neskausmingas, reguliarus, džiaugiuosi kaip mažas vaikas, kad nereikia skatinamųjų dozės. paklausta purtau galvą, kad nereiks jokio epidūro, jokio nuskausminimo. ištversiu, žinau, ką tai reiškia ir žinau, kad ir koks bebūtų tas skausmas, jis truks tik minutę. minutė skausmo ir jis minute arčiau mūsų..

man atneša kamuolį ir stato ant kojų, sako geriau būti vertikalioje padėtyje. kol ne sarėmis, aš linguoju ant to kamuolio pirmyn atgal, kai prasideda šokinėju aukštyn žemyn. labai juokingai nuo to mano šokinėjimo dunksi palatos durys. dun dun, dun dun. sarėmiui praėjus vėl siūbuoju, o paskui ir vėl dun dun, dun dun. išgirdęs keistą garsą įbėga gydytojas, pasijuokiam, kad net nereik fiksuoti sarėmių, nes šalia sesučių postas ir jos ten sėdėdamos gali užrašinėti sarėmių dažnumą. dun dun, dun dun kas dvi minutes smile.gif nuo 11 iki 12 valandos sarėmiauju dažnai, bet neskausmingai, paskui prasideda tie linksmieji, kurių metu vyras bando man papasakoti ką nors juokingo, o aš užmerkusi akis (nežinau kodėl užmerkusi, gal kad skausmo nematyčiau biggrin.gif ) prašokinėju ant kamuolio ir skausmui pasibaigusi klausiu, ką jis man ką tik sakė smile.gif . akušerė stovinčiai (dieve, kaip džiaugiuosi, kad nereikia gulėti lovoje!) pamatuoja vaiko tonus ir vėl dingsta. smagu. esam tik dviese ir į pasaulį veržiasi mūsų vaikas. dun dun, dun dun.

13 val 37 min. tokiu metu gimė mūsų žiogas, tokiu metu šiandien sarėmiai dažnesni nei kas minutę ir trunka atrodo taip ilgai. jaučiu didžiulį spaudimą į apačią, sako įsistatinėja galvutė, vadinasi tuoj tuoj. su atėjusiu gydytoju išsiaiškinam, kodėl man nieks nepasiūlė klizmos. sako, kad taip pažeidžiamos moters teisės. juokiuosi, kad manųjų tikrai nebūtų pažeidę ir lipu ant gimdymo stalo. jaučiu savo vaikį žemai žemai ir stengiuosi labai nuoširdžiai kvėpuoti, kad tik jam nepritrūktų deguonies. gydytojas pasišaipo, kad persistengiu, o aš atsikertu, kad toks temperamentas cool.gif dar kelios minutės. trumpuose tarpuose tarp sarėmių jaučiuosi tokio sveiko blaivaus proto ir tokia rami, kad galiu tik didžiuotis savimi. tikriausiai tą ir darau biggrin.gif nes visų veiduose šypsenos. ir pagaliau: 14 val 10 min, po valandos rimtų sarėmių švelniai plūsteli fontanas vandens ir stiprus pirmasis šūksnis pasveikina visą palatą. Sveikas. Stiprus. Mūsų. ir man taip beprotiškai gera....
Atsakyti
Kaip ramiai, uztikrintai atejo zmogutis i gyvenima! Mamytei tikrai yra kuo didziuotis thumbup.gif
Atsakyti
Šaunuolė 4u.gif
Atsakyti
Žmogiuk, kaip ir tikėjausi wub.gif wub.gif wub.gif Et..., kaip gražu ir šilta wub.gif wub.gif wub.gif
Atsakyti
labai graži ir rami istorija 4u.gif
Sėkmės auginant dar vieną žiogelį wub.gif
P.S.kas žino gal dar teks patirt kitokią gimdymo pradžią,kai viskas prasideda namuose,man taip pat norisi nors dar vieno karto,nes neteko patirti to-atsistoji kur tai eit ir vandenys nubėga blush2.gif bet taip gali tęstis be galo lotuliukas.gif
Atsakyti
Ir man taip beprotiskai gera... wub.gif wub.gif wub.gif ...uz tave, ir uz visa tavo beprotiskai laiminga seima wub.gif
kad visiems tiek stiprybes, nuosirdumo ir silumos 4u.gif
Atsakyti
sekmes auginant savo ziogus thumbup.gif
Atsakyti
sveikinu 4u.gif ...ir bukit labai labai laimingi visi kartu wub.gif p.s. o as labai noreciau,kad antra kart man viskas butu taip greit ir sauniai smile.gif
Atsakyti
wub.gif wub.gif wub.gif
ka gi bandysim dar po karta,, kad patirtume ta leta gimdyma lotuliukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *gidryte*: 28 birželio 2009 - 16:43
tokiom akimirkom nenustoji džiaugtis,kad esi moteris,kad gali nešioti,jausti, kęsti, ištverti ir džiaugtis ta mintim, kuri kažkada atėjusi į širdį, po 9 mėnesių tampa šlapiu kūneliu ant tavo krūtinės wub.gif tuo,kad pasidalini pati į 2,3,.... širdeles, nešiojamas mažų putlių kojyčių.
labai laukti ir pagaliau čia....mažasis didysis ir mažasis mažasis wub.gif
Atsakyti
Sveikatytės ir daugybės džiaugsmingų akimirkų 4u.gif
Atsakyti
na labai jau grazi ir rami istorija 4u.gif
Atsakyti