QUOTE(skruzdeda @ 2009 10 08, 21:42)
Sanita, as tai tavo vietoje gal neduociau tu vaistu. Raidai tai gal jie blogo nieko nepadarys, bet visi salutiniai efektai, slopinimas. Beto vaistai nustos veikti ir kas tada? Problemos vel pasidarys aktualios. Tu geriau tiesiog pamazu ja pratink. Bandyk ivairius budus ir gal rasi kad geriausiai veikia. Beto skirtingai negu mums tau laikas draugas, o ne priesas. Kuo toliau, tuo labiau galesi su ja pakalbeti, issiaiskinti, kodel jinai bijo, ko bijo ir pan...
Realiai tai ir as dar neatradau labai veiksingo budo, bet bandau . Jeigu nueina i svecius, tai is karto pasakau, kad gales sokolado ir saldainiu valgyti tiek kiek nores. Jeigu pas mus kas ateina, tai paprastai jam atnesa koki zaisla. O jeigu jau atnesa koki zaisla, tai zinok 100% draugas, jo tikrai neissigas. Kai einam pas gydytoja kokiai sudetingesnei procedurai, tai pazadu nupirkti koki tai zaisla apie kuri jis svajojo. Nu va taip va ir gyvenam. Palangoje prie juros jeigu jau su kuo nors susidraugauja, tai kartais duodu minti, kad nubegtu paklausti vaiko tevu, ar rytoj jie ateis. Nu kartais nubega ir paklausia, nes motyvacija turi didele
Realiai tai fantazijos ir man daznai truksta. Pvz pas dantiste elgiasi tarsi zveriukas. Is baimes taip rekia, kad visi rubai nuo prakaito paskui varva. Neveikia jokios motyvacijos. Arba ilipa i lifta kaimynai, tai is karto uz nugaros lenda man, nes labai uzdara erdve ir labai arti svetimas.
O kad tavo mergaite is baimes pamirsta viska, ka mokejo, tai normalu. Negi niekada nesi neislaikius kokio egzamino vien todel, kad per daug jaudinaisi ir bijojai? As tai keliu testu esu neislaikiusi, nes jie buvo tokie svarbus, kad per daug jaudinausi ir protas visiskai buvo uzsiblokaves is baimes.
Siaip tai tu labai nepergyvenk, juk pazistamoje aplinkoje su ja viskas normaliai, a? Tai kai prades lankyti mokykla pradzioje smarkiai pamotyvuok, o paskui prie tos aplinkos pripras ir pasidarys ji sava.
Mano vyro sesuo pastebimai bijo bendrauti su svetimais. Todel jau 10 metu , gal daugiau dirba tame paciame darbe ir tokioje specialybeje kur minimum bendrauti reikia. Taciau kai adaptuojasi, tai niekas net neitaria, kad jai didelis diskomfortas kreiptis i svetimus su kokiu nors prasymu. Su pazistamais bendrauja be jokiu probelmu. Mokykla baige ji vos ne ausko medaliu, paskui istojo i univera ir rado vieta gyvenime.
Tai va, kad as irgi labai nenoriu tu visu vaistu, kiek buvau skaicius visur zymima kad autizmas vaistais negydomas..
Anksciau as vis tikejaus kad isaugs savaime, ta baime, geda, panika, isterijos priepoliai, nepasitikejimas savimi, kitais... Galvojau kad visi tokie yra jautruoliai vaikai, bet ne

kiekviena kart valgyti jei reikia save perzengt- istiese rankele prie sauksto patrauke ir taip lyg bijotu, kol pagaliau save iveikia. Darzelyje prisivercia valgyt tik sriubyte, kitko paragaut nedrysta, sako jau kita kart tikrai isidrasinsiu, kad valgo jau su vaikais sriubyte labai dziaugiasi lyg butu didziausias zygdarbis (vaikai kartais tai matydami pareplikuoja) Neragauja kaip kiti vaikai, reikia daug ikalbinejimo kad ka paragautu.. Iki 4 metuku ji taip greit kalbedavo kad suprasdavau tik as ir dabar dar daug kas sako kad nesupranta ka ji sako

Zinoma atpjauti pas ja atpeuti, yra dar daug ka reikia taisyti.. Pas gydytojus problemu visuma, ji net nenusimaus kelnyciu neparodys kojyciu, nepakels maikytes, neparodys pilvelio ir taip be galo.. Gydyti serganti vaikeli reikia, pakeli maikyte tai klykia, spardosi atrodo kaip pamisus- jokie isankstiniai susitarimai, pazadai nepadeda (jau tiek visko isbandyta, kad galvoje nebetelpa) Daznai ateini pas gydytojus pamato jos reakcijas ir pasako: prasom pirma nueikit pas psichologa, tada as jus priimsiu ir net nesistengia supras kad tai ne paprastas kaprizas o liga, gali sirgt sunkiausia liga atsisako apziuret vaika (ir ka darytumet jus jei sunkiu, ekstriniu atveju jums atsisakytu suteikt vaikui pagalba?) Jei butume kokia nenormali seima, jei nieko nedarytume -neplystu is skausmo sirdis.. Kiek eita, klausta ka daryt, kodel taip yra, kas jai, kiek perskaityta literaturos- psichologines, ugdymo.. As taip pat tikiuos kad tai laiko klausimas, bet daktarai saukia reikia vaistu, bus blogai mokykloj, bus blogai pauglystes metu.. Prasides nervine itampa, sukils vel nevaldomi nerviniai tikai, rizika serebriniam ir dar daug kuo gasdina.. Tarkim jos gimimo diena jai teikiamos dovanos- ji jas atstume, po to matosi pyksta ant saves kad susigedo neprieme, gaunasi labai noriu, bet labai bijau ir isterija, jei verkia tai visada isterijoj-ismeta plemais, dusta, normaliai graudziai kaip yprasta

.. Jai gera ir saugu tik musu semos rate- tete,mama,sese ir ji, jei namie pasalinis

Atsivezdavom gygytoja i namus

, ta pati beda tik ji skirdavo gydyma pagal mano apibudinimus ir jei matydavo butinybe skirdavo tyrimus
Vaiku raidos ''lopselis'' psichologe du kart mus prieme, pirma kart su manim bendravo, kad mergaite apsiprastu. Antra kart kaip ji isireiske: prieme puolimo taktika

, zinoma prie mergaites nepriejo, ji net neatsisedo tik mindzikavo po visa kabineta ir pasake: man cia nepatinka ir as neprivalau daryti to kas man nepatinka.. Psichologe nustate ir irase i kortele ''Lengvas autizmo laipsnis'' viskas.. nei patarimo ka daryt, nei kaip daryt ... Atejau pagalbos, patarimo - gavau tik deagnoze.. (Supratau kad buvo uzgauta jos savimeile, pasitikejimas savo profesionalumu, turbut dar neturejus tokio atvejo kad butu neprieinamas vaikas) Pykau ant viso pasaulio,
uz dyka tik i snuki.. Bet juk puse metu lankemes pas psichologe privaciai ji juk prieidavo

Tai ka man daryti??? Vel privaciai ziuretis, valanda 100 Lt.
Visada labai dziaugiuos jusu pasiekimais