Mum tas nevalgymas prieš operaciją ir buvo sunkiausia

Nors maniškis jau seniausiai nevalgo naktimis, bet ryte vos atsikėlęs pripratęs išgerti pienuko. Mus dar kaip tyčia išlaikė net iki 10.30 (dėl to, kad iki paskutinės minutės buvo neaišku, ar išvis operuos, nes sloga bandė kabintis prie mažiaus). O palatoj gi kiti vaikai valgo, geria

Tai teko man mažylį (nors jis jau dičkis pas mane sveria apie 15 kg

), nuo kokių 7 iki to laiko, kol išvežė į operaciją nešioti ant rankų koridoriumi

Į pabaigą net nusilpo visas, norėdamas, paeiti negalėjo. Tai buvo sunkiausia, man pačiai verkti norėjosi
Dėl užsiėmimų nuo vaiko priklauso ir, aišku, nuo operacijos. Maniškiui gulėt nereikėjo po jos, todėl geriausias užsiėmimas jam buvo - lakstymas ir žaidimo kambario siaubimas

Dar buvau paėmusi jam dar nematytų knygučių į ligoninę, tai kažkiek galima buvo sudominti, dar žurnaliuko "Kutis" kelis numerius, tai irgi jam patiko, ypač lipdukus klijuoti

Bet visa tai bent jau mano sūneliui buvo tik trumpa akimirka, nes jam buvo be galo įdomu viskas, kas vyko aplinkui, ėjo kalbino kitus berniukus, seseles ir kitą personalą