Aš labai blaškausi dėl leidimo, mano lapkritinukė...noriu ir nenoriu nukelti mokslus metus tolyn, nors nukėlimui jokių matomų plika akimi priežasčių nėra. Bet....aš pati pedagogė ir dirbu būtent su vaikais, turinčiais kalbos, kalbėjimo sutrikimų, tai matau visokių vaikiukų. Labiausiai bijau paauglystėje galimų skirtumų tarp klasiokų

(pavyzdžių daugiau nei reikia). Turiu galvoje tai, kad vyresniesiems jau rūpi meilės seilės, o tas jaunesnis, dar nelabai pats suvokdamas, ar jam to reikia, ima lygiuotis (čia galima visaip išvedžioti, bet tokio pobūdžio problemų labai daug sprendžiu savo darbe). Na čia LABAI abstrakčiai pristačiau galimas problemas. Pirmoje klasėje taip pat ima daugieliui lįsti problemos, kai po pusmečio, suvokus, kas per reikalas ta mokykla, norisi žaisti, o deja, jau negalima, yra taisyklės. Tampa per sunku, neįdomu, motyvacijos nebuvimas sudėtingiausiai atstatomas procesas. Nežinau, kokia mano bus mergina, bet...nematau nieko blogo, jei metus palaikysiu dar po savo sparneliu. Tik to "sparnelio" padarymas keblus, per PPT, kurioje reikia argumentuotai atstovėti savo poziciją ir nepatinka tai, kad išvados iš PPT (jei nutartiam atidėti mokyklą) turi būti tokios, kurios nurodo nebrandumą mokyklai, kokius nors elgesio neatitikus, na kažką, kas nėra tiesa. Nenoriu vaikui užkabinti to, ko jis neturi, nebūt9 sutrikimo, toks vaizdas, kad jis prilips. Bet...mokyklos baigimas anksčiau tikrai nėra jokia super priežastis, kad išleisti anksčiau. Spės...noriu leisti vaikui pasidžiaugti vaikyste, spės prisistudijuoti, prisidirbti. Keli mėnesiai yra manau daug, o skubinti gyvenimo, ne, nenoriu.
Tai va..dvejonių daug...žinau tik viena, kad skaitymas, rašymas ir eilėraščių deklamavimas neparodo, jog jau laikas į mokyklą. Viskas slypi tame, ko nematome plika akimi - vaiko elgesys su kitais vaikais, su suaugusiais, jo apsitarnavimo įgūdžiai, orientacija aplinkoje, jautrumas naujiems potyriams. Ir dar...mamyčių ir tėčių pasirengimas turėti pirmoką namuose