Veido paralyžius

tai gi ir nerašiau kad jam ta pati liga (kiek paskui girdėjau, tai jam trišakio nervo uždegimas lyg ten buvo), čia tik "vaizdelis" toks pats kaip ir pas mus , kai su paralyžium buvom ir kaip mes atrodėm aplinkiniams tuo metu

prednizoloną ir aš gėriau (dėl jo ir negalėjau paskui maitinti ), dar antibiotikus(ospen), analgetikus (diclac), Bgrupes vitaminai, eufilinas- leidžiamas buvo.
svoris aišku kažkiek padidėjo, bet tai daugiau ne nuo maisto , o nuo to kad geriant prednizoloną "organizme "žiauriai kaupiasi skysčiai, tai svoris greit ištirpo , kai buvo paskirti vaistukai skysčiams "varyt"

laba diena,
turiu ir as sia problema ir puikiai jus suprantu.
beveik pries metus laiko, man taip pat buvo paralyziave desine puse veido, tuomet laukiausi 8 menesi. Gydymo netaike, vaistu jokiu del nestumo skirti negalejo, todel viskas labai uzsitese.. Galejo leisti tik milgamma ir euphilina (pleciancius). Lankiausi santariskiu klinikose, gulejau ligoninej, bet nelabai kas padejo. Masazai ir manksta nepadejo, o galiausiai ir mano mazyle neisgyveno.. po visko tik dabar pradedu siek tiek atsigauti, vos istveriau.
Veidas man atsistate tik is dalies, daznai tempia ir skauda, ypac kai pavargstu ar imu nerimauti, susiformavo ryski kontraktura, veido judesiai nera vienodi.
Nuosirdiai noriu patarti, nedelskit.. As nestumo metu nieko nedariau, nes maniau, kad negalma ir galiu pakenkt mazylei, bet galiausiai viskas vistiek baigesi prastai, o po to buvo velu, kad pilnai galima butu viska atstatyti.
Man padejo vienintelis dalykas-akupunktura. Jau po pirmu seansu pradejo nors kiek judeti veidas, tik kreipiausi per velai (po daugiau negu 2 men. nuo paralyziaus), veidas jau sustinges buvo. O kuo ilgiau uztempi, tuo sunkiau toliau. Jei reikia pagalbos galiu nurodyti specialiste, rasykit. As tik po laiko isiaiskinau, kad tam tikrais atvejais akupuktura atliekama nesciosiom.

jetau kaip liūdna , Užuojauta tau Kristalliuk

jei nenori/negali / per sunku, neatsakinėk, bet : o tai kas nutiko leliui, juk tik kelios dienos likusios buvo čia dėl vaistukų ar dėl pačio paralyžiaus ką užspaudė?



linkiu neprarasti vilties , greičiau atsigauti , o paskui ir kito leliuko susilaukti

nenustate gydytojai, del ko.. ir patys iki galo paaiskinti negalejo. Taip netvirtai sake, kad su virkstele kazkas negerai, bet juk butu pamate, kiekviena savaite lankiausi pas ginekologe, stebejo..
ir iki siol nezinau kaip is tiesu buvo.
Nuo paralyziaus vaistuku as negavau, nuo rimtesniu atsisakiau pati, kad tik nepakenkti.
Pati manau, kad tas paralyzius gali buti susijes.

aciu uz palaikyma

perskaiciau sia tema nes ieskojau info del ko taip gali nutikti, ir zinot visai jau nebelinksma man dbr papasakosiu kaip man prasidejo visi sie pojuciai..pirmiausiai pajutau kad valgydama pradedu nebejausti skonio ant desines veido puses, bet nebekreipiau i tai demesio galvojau gal tai laikina praeis, gal su organizmu kazkas ne taip, o dar pries pora dienu kaip tik ant liezuvio galo buvo iskiles kazkoks nemalonus spuogelis, tai kaltinau "ji" vis galvojau gal cia del jo man sutriko skonio receptoriai tad kaip ir minejau keleta dienu buwo gan nemalonu kai valgai ir nebejauti skonio, atrodo tarsi koki muila kramtytum bet va rimciau priverte susimastyti tai kad pajutau jog jau ir lupa kazkokia nejautri pasidare, lyg perkreipta kai sypsausi, kalbu, ar valgau..taip pat pastebejau kad vienos akies nebegaliu primerkti, o valantis dantis taip pat nemalonus jausmas nes ju issiskalauti nlb galiu zodziu desine veido puse tapo nejautri
nebezinau ka ir daryti, tuo labiau kad esu ir pastebejau kad cia daugiau taip nutinka besilaukianciom mamytem idomu kodel?del ko?lb bijau kad leliukui nepakenktu visa tai gal galite patarti kur kreiptis reiketu pirmiausiai kad nustatyti del ko taip nutiko, rytoj zadu vaziuoti pas gydytojus, tik nlb zinau pas ka ir kur cia reiketu kreiptis

skaitinėjau kaip čia jums ir nusprendžiau papasakoti savo istoriją. na aš dar ne mamytė, man dar tik 18, bet suparalyžavo dešinę veido pusę - ką tikrai galiu visoms patarti, tai iškart eiti pas gydytoją. šeimos gydytoja nusiuntė mane pas neurologę, o ši pas ausų/nosies/gerklės , okulistą, reabitologą. taip pat priprašė 4 rūšių vaistus (milgamma, arcoxia, trental ir prednizoną) visi vaistai plečiantys. dabar kai valgau užstringa maisto gabaliukai dešinėje burnos pusėje, kartais maistas krenta iš burnos. dešinę akį tik primerkiu, šypsausi viena veido puse. nepakeliu antakio, nesučiaupiu lūpų.
viskas prasidėjo, kai ėjau iš treniruotės sušilusi. kitą dieną ant liežuvio dešinės pusės atsirado spuogelis. galvojau, kad peršalau ir tiek, trūksta vitaminų. tą pačią dieną pradėjo tvinkčioti dešinės akies vokas. tvinkčiojo dvi dienas. antros dienos vakare pajutau, kad šypsausi tik viena puse. dešinės pusės akį tik primerkiau. akis pradėjo ašaroti. kitą dieną kaip ir patinau. tos dienos vakare pasirodžiau močiutei, o ji susinervinusi liepė man rytoj drožti pas gydytoją. be eilės po pamokų nuėjau pas šeimos daktarę. papasakojau kaip viskas ėjosi, o ji iškart nusiuntė mane pas neurologę. po šeimos gydytojos iškart nuėjau pas neurologę. ji kaip ir priklauso neurologei šiltai ir abėjingai papasakojo, viską. aptikrino mane (padaužė su plaktuku, pabraukė per delnus ir padus, liepė pakelti antakius (dešinysis tik truputį pajudėjo) išpūsti žandus (dešinės pusės taip pat neišpūčiau, tik pro lūpas išėjo oras) suspausti lūpas (kai spaudžiau lūpos persikreipė į kairę pusę)). gydytoja pasakė, kad man dešinės pusės veido paralyžius (pavadinimo koks paralyžius neatsimenu, iš N raidės atrodo). aš labai jautri, todėl vos tvardžiau ašaras, o gydytoja toliau pasakojo kas man yra, kokių vaistų man reiks, kiek daug jų reiks, reiks masažų, reiks eiti pas įvarius gydytojus, pvz ausų/nosies/gerklės nes man šiek tiek užgulusi ausis, bet kairė. pas okulistą kad patikrintų dėl kiškio akies ar kokios ten. sako: tavo akis dabar prisimerkia, bet vėliau gali nebeužsimerkti." supanikavau, tvardžiausi kaip galėjau. dar pridūrė: "kartais gydymas nepadeda..". išvis susinervinau, vos išėjau iš kabineto, paėjau kelis žingsnius ir persikreipusiu veidu verkiau, mama klausinėjo kodėl, kas yra.
šiandien yra pirmoji diena, kai geriu vaistus. vis dažniau skauda galvą, nebenoriu valgyti. vos pasakiusi žodį "paralyžius" apsiašaroju.
gydytoja liepė neiti į mokyklą, bet einu į dvyliktą klasę, taigi kartais eisiu atsiskaitymams. gydytoja sakė, kad iš pradžių stresas bus pačiai tau, psichologinis, mokykloje gali prasidėti patyčios dėl persikreipusio veido. mano klasė netokia, kad tyčiotusi, bet kiti mokiniai mokyklos galėtų ką nors pasakyti.. pradėjau bijoti eiti į kiemą kai pučia vėjas.
šiandien eisiu pas ausų/nosies/gerklės gydytoją. žiūrėsim ką sakys, galėsiu vis pratęsti šitą post'ą kaip einasi mano gydymas.

Kuma 1993, suprantu, kaip jautiesi, prisimenu, kiek man panikos buvo. Bet pasakysiu banaliai - nusiramink. Nes nervai čia tik pakenkti gali.

Gydymą pradėjai laiku, turėtų viskas sparčiai tvarkytis. Svarbiausia - nepamiršk pati veido mankštos kasdien daryti. Tikrai viskas susitvarkys. Kai pačiai taip buvo nutikę, ėmiau domėtis tuo paralyžium. Tai išties daugybei žmonių teko tai patirti, ir absoliuti dauguma - atsistato. Neatsistato dažniau po insultų. O tu - jauna, sveika, dar ir sportuojanti, tikrai viskas susitvarkys. Tik kartais laiko reikia...

Ko gero, pati nemaloniausia dalis tau - tai, kad reikia eiti į mokyklą. Net jei niekas ir nesišaipo, vis tiek nemalonu. Pati ne kartą jau netgi galvojau, kad gal į miestą eiti užsidengus kaip musulmonei? Gyvenčiau užsienyje, kur jų daug - turbūt ir būčiau taip padarius. Bet čia, Lietuvoj, dar klausimas, į ką mažiau spoksotų - į šmėklą su čadra ar į moteriškę perkreiptu veidu

Taigi pasirinkau labiau vakarietiškus variantus. Kadangi man taip nutikę buvo kaip tik rugsėjį, oras buvo gana palankus tokiems lengviems šalikams - pridengdavau jais labiau tą vieną veido pusę, na, ir tokia kaip su skaudamu dantimi atrodžiau. Ant akių - juodi akiniai, ir apskritai tvarkelė Va tik kai vakare, apie 22.30 į parduotuvę su akiniais nuo saulės ėjau ir tarp lentynų vaikščiojau, maniau, tikrai plėšike palaikys

Žodžiu, geriausia, ką kol kas gali padaryti - tai prisitaikyti prie esamos padėties. Ir pamėginti į ją pažvelgti bent šiek tiek su jumoru. Galbūt sveikti tai ir nepadės, bet bent jau tą laikotarpį pati jausiesi normaliau...

Beje, jei prendizolonas nepadės - labai patarčiau atlikti tyrimus dėl Laimo ligos. Vis dėlto kol kas - dar erkių sezonas. O toks veido paralyžius būna ir prie Laimo ligos. Man pačiai tyrimų neskyrė, betgydytoja argumentavo: jei prednizolonas padėjo - vadinasi, tai ne Laimo liga. Taigi jei po 4-5 dienų pradėjus vartoti tuos vaistus nepajusi nė menkiausio truktelėjimo į gerąją pusę - pasidaryk tuos tyrimus...

Laikykis! Ir linkiu kuo trumpesnio šio nemalonaus periodo. Man pačiai "juodžiausias" tarpsnis buvo pirmosios 2 savaitės. Paskui jau viskas ėjosi geryn, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.

labai ačiū už palaikymą turiu viltį, kad padės, suprantu tave, kai tau taip buvo. dar nebuvau skaičius tavo posto, o prieš keliasdešimt minučių žiūrėjau kaip šaliką apsimuturiuoti ir su akiniais šiandien iki mokyklos ėjau, nuo vėjo dengiausi tą veido pusę, tai išgirdau kaip kažkokie vaikiščiai rėkė "kur eini slaptas agente", bet tik nusišypsojau ir už rimtą nepriimiau.
taigi, dar kartą kartoju už palaikymą

taigi buvau pas ausų/nosies/gerklės gydytoja ir ji pasakė, kad man taip nutiko, nes mane perpūtė. sakė su ausimis viskas gerai, niekas nepažeista ausyse. dar sakė, kad man viskas susitvarkys
aš dažnai pataikau ant studenčiokų kai pas daktarus einu, tai dabar vėl parodžiau savo kreivą veidelį studentei vienai (ji akių gydytoja bus). pamačiusi kaip aš atrodau užsimerkusi liepė palašinti lašiukų (ašarėlių) nes akis sausėja, todėl, kad neužsimerkia pilnai. namie turėjau lašiukų, tu ašarėlių, todėl grįžusi pasilašinau, nors beveik viskas išbėgo lauk, bet kažkiek pateko. taip ir palašinu po truputį.
kitą dieną ėjau pas fizinės medicinos reabitologę, kuri man išvis nieko nepasakė, tik nueiti užsiregistuoti lazeriui ir masažams. esmė tame, kad lazeriu į veidą gausiu tik nuo 29 dienos, o mazažai bus tik nuo lapkričio mėnesio. labai susinervinau dėl to, bet teks laukti. jau skambinau mamai, kad noriu į ligoninę (ausų/nosies/gerklės gydytoja klausė ar norėčiau ir ar man nesiūlė į ligoninę pagulėti, bet nelabai noriu, nes sedėdama namie galiu dar į mokyklą nueiti kai reikia), bet mama pagalvojo(atkalbėjo, nes nori, kad į mokyklą eičiau), kad geriau gal palaukti kol prasidės lazeriai.
kitas dalykas tas, kad manęs niekas neapmokė mankštoms. nuėjusi užsiregistruoti lazeriam ir masažam registratūroje sėdėjo dar viena mergina kuri paklausė manęs ar aš apmokyta daryti mankštas kol man prasidės procedūros. atsakiau, kad ne, o ji labai nustebo. sakė "matau, kad niekam čia nerūpi kol pinigų neneša.." tada maloniai man parodė, kad visad stimuliuočiau tą veido pusę, liesčiau, padėčiau sau šypsotis, kramtyčiau gumą dažnai su ta puse, valgyčiau su ta puse. žodžiu visaip stimuliuoti ir mankštintis kaip galiu ir kaip pavyksta. ačiū Dievui, man vis padeda kaip čia pavadinti pašaliniai asmenys, o mano gydytojai į viską žiūri šaltai ir abėjingai, tiesiog liepia gerti vaistus ir gazdina
taigi, pokolkas tiek informacijos gavau. dabar laukiu kol viskas keisis į gerąją pusę, leidžiu įvarius garsus priešais veidrodį ir tampausi
nenoriu girtis, bet manau, kad man jau šiek tiek, labai, labai mažai, bet geriau

Gal galite rekomenduoti akupunktūros specialistą aplink Klaipėda veido paralyžiui gydyti?

Sveikos merginos,
Man prieš porą savaičių suėjo metai, kaip dar turiu šia problemą. Jau daug veiduko atsistatė, bet vis dar matosi kreiva šypsena ir dažnai tempia ir skaudą tą veido pusę.
Man padėjo akupunktūra, nors kiti gal ir skeptiškai žiūri...
Jei Vilnietės, tai Santariškių klinikose dirba superinė gydytoja, daro akupunktūrą.

Ar paskirti jums plečiantys vaistai greta Prednizolon?