nezinau, kas bus santuokoje po daug metu... taciau dabar manau, jog jei jau istekesiu, tai tik uz tokio vyro, kuri labai mylesiu, kuris manes neerzins ir su kuriuo seksas tenkins... o jei myli vyra ir jei viskuo esi patenkinta, nelabai tada suprantu, kam reikalingas meiluzis...

tam, kad galiausiai prarast ta nuostabu vyra, kuris yra salia? juk tiesa daznai isaiskeja...

arba tam, kad sukt nuolat galva, kaip cia viska nuslept, kad niekas nesuzinotu ir pan...

visiems savo buvusiems buvau visiskai istikima...

tikiuosi, kad jie irgi....
kitas dalykas, kai jau matai, kad vyras visiskai nesistengia santykiui puoseleti...

sitam forume kartais kaip paskaitau, tai baisu pasidaro.. kai pvz, vyrai tiesiai sviesiai pareiskia, kad savo zmonu nebenori, su jom nebesimyli.. ir velniai zino, kur laksto...

nu tokiu atveju, tai manau ir pas mane meiluzis butu... arba su vyru skirciausi
bet jei santykiai puikus, seksas puikus... meiluzio man tikrai nereiktu..

o del tos neistikimybes mintyse, tai visai kas kita... visi susilaukiam kazkokio demesio, kazkuo susizavim, flirtuojam ir pan... nepriklausomai nuo to, ar ta antra puse yra ar ne.. taciau juk nebutina visko, kas mintyse, perkelt i realybe...