Su vyru gyvenom jau trys metai ir sumąstėme, kad gal jau laikas mažyliui
Ir neilgai trukus
pasidariau testą
kažkaip neryški labai jau buvo ta antra linija
galvoju, turbūt neigiamas, labai norėjau teigiamo, bet bijojau nusivilti 
Tad dar palaukiau kelias dienas
nesusirgau
pasidariau testą dar kartelį..šį sykį ryškiai rode 2 linijas Aš laukiuosi
fantastika
Nėštumas nebuvo sunkus, na, mane pykino pirmus tris mėnesiukus, bet kadangi labai norėjom šeimos pagausėjimo, tai buvo nė motais
Vyras lepino mane kaip išmanydamas, pamiršau kaip atrodo mūsų virtuvė, nes valgyti darydavo jis.. ir manęs į virtuvę neįsileisdavo 
Šešiolikta savaitė..mane vis dar pykina, jau pradedu pavargti, vyras dažnai nuveža į darbą, nes jei vairuoju pati, turiu pusiaukelėje sustoti ir įkvėpti gryno oro...Vieną rytą, pamatau kraują...pažadinu saviškį, važiuojam į ligoninę...per ašaras kelio nematau...labai bijau...atvažiuojame, aišku, tenka palaukti...vyras mane guodžia, kad viskas bus gerai, o man taip baisu... galų gale mus apžiūri...persileidimo neįžvelgia..nusiunčia skanui...dar laukimas, bet jau ramiau...skanuotoja neranda jokio kraujo, mažylio širdelė plaka
Gydytoja pasako, kad būna tokių utopijų nėštume, jog jie patys negali paaiškinti...Grįžtame namo, į darbą neinu kelias dienas, pradedu gerti magnį, meldžiuosi... Vyras manimi rūpinasi dar labiau...net kambarius tvarko.. Ir štai baigiasi pykinimai, pradedu jaustis vis geriau...Antras skanas patvirtina, jog mažylis vystosi gerai, sužinom, kad turėsime mergytę Laikas bėga labai greitai...štai Birželio 25d... pagal mėnesines jau turėčiau gimdyti...bet deja, ateina vakaras, ir nieko...laukiam Liepos 2d, čia jau mano tikroji data pagal skaną..ir vis galvoju, jog gimdysiu anksčiau gal iš didelio noro, kuo greičiau pamatyti savo mažylę, o gal nuojauta..
Ir štai sekmadienis, birželio 28d... svečiuojamės pas sesę ir staiga man kažkaip šlapia pasidaro...nubėgu į wc, nusprendžiu, kad gausios išsskyros..o gal vandenys??? Vyras juokiasi, sako tu jau gimdai kasdien, mažute. Tad einu miegoti kaip įprastai, bet vis kirba mintis, o gal ten jau vandenys bėga...vidury nakties prabundu..jaučiu, kad vos vos šlapia aplink mane ir pima mintis- kraujas... nežinau dėl ko ne vandenys, o kraujas...lekiu į WC ir iš tiesų pamatau kraują...skambinu į ligoninę, liepia nedelsiant atvažiuoti..Greitai palendu po dušu, pažadinu SB ir išvažiuojame..Ligoninėje prijungia prie aparatų, leliaus širdelė gražiai plaka, gydytojai įžvelgia sąrėmius, bet man niekur neskauda..tad išleidžia namo ir liepia atvažiuoti pirmadieni per pietus. Apie septintą valandą ryto pradeda skaudėti nugarą, pilvą, bet pakenčiamai, temperatūra nekyla, tad kaip buvo liepta ligoninėje laukiame pirmos valandos ir tada keliaujame pasitikrinti. Ten tenka palaukti pora valandų eilėje, o man jau prasideda sąrėmiai...nereguliarūs...reti..na ir ne toki jau skausmingi...Galų gale pradedu stresuoti, kad mūsų niekas netikrina, nes man neramu dėl mažylės... aš juk vis dar kraujuoju...
Štai pagaliau ateina ir mūsų eilė... dėl kažkokių keistų priežasčių mane iš kart paguldo į gimdymo palatą...taip nejauku...dairausi...ir galvoju jau tuoj...deja...Pajungia prie aparatų, lėlytės širdis plaka, sarėmiai mano kas keturias minutes..vyras vaikšto aplinkui, mobiliake nuiimdamas laiką...Aišku, keičiaisi pamaina...labai malonią MW pakeičia ne itin maloni juoda MW... Atvažiuoja mano sesuo...nes labai norėjau, kad būtų šalia, just in case something goes wrong...o mums juk su vyru pirmas kartas...nežinome ko tikėtis...o sesuo turi dvi mergytes...gimdė čia..
Mano sarėmiai vėl nereguliarūs...ima retėti...ateina MW, apžiūri mane...neranda gimdos kaklelio...Taip, neranda...o malonumo mažai, kai ji sukišus ranką iki alkūnės bando kažko ieškoti...galų gale atsiveda pagalbininkę..tada tikrina ta..Nuosprendis: atsidaręs tik vienas cm...atjungia mane nuo aparatų, liepia susirinkti daiktus ir perkelia į priešgimdyvinę palatą... O jau devinta valanda vakaro...Tad ten neleidžia pasilikti nei mano sesutei, nei mano vyrui...Pradedu verkti, sakau aš viena čia neliksiu...o man tokia nagla juoda MW sako, pasirašyk porpierius ir važiuok kur nori...man isterija...viena nepasiliksiu..verkiu...o jie sako mes tavo vyrui paskambinsim...netikiu...bijau...nenoriu likti viena...noriu, kad vyras būtų šalia...
Galų gale sesuo pakalba su MW, tos duoda leidimą man pasivaikčioti koridoriais valandą laiko...tad visi trys iškeliaujam iš skyriaus...vaikštom...man sarėmiai vėl kas keturias minutes..jie aštrėja..ilgėja...vis vaikštom...grįžtam į skyrių pasitikrinti...o juoda MW atsisako tikrinti kiek man atsidarę, mat iš akių mato, kad dar nedaug...dar negimdau...man vėl isterija...nes liepia mano artimiesiems važiuoti namo...o aš klykiu, kad neliksiu viena...MW labai rude...sesei trūksta kantrybė...galvojam važiuoti į kokią kitą ligoninę...vidurnaktis...as verkiu... vyras guodžia... o sesuo pradeda aiškintis santykius su MW...suprantame ligoninės policy, bet sako, kodėl jūs tokios rude.. Galų gale..MW paklausia kur mano sesuo dirba ir kas ji per viena...ir staiga, sužinojusios kur sesuo dirba (susiję su medicina ES), tiesiog pasikeičia...pradeda šnekėti visai kitokiu tonu...negaliu patikėti...Štai jau duodamas leidimas mano sesei likti šalia manęs, bet vyro naktį į skyrių negali įleisti...na, atsisveikinu su SB, žinau, kad sesuo tikrai paskambins jam...apsiverkiu...vyras išvažiuoja...sesuo lieka...pradedu naudoti gas and air...sarėmiai kas tris minutes...mano juoda MW teikiasi mane patikrinti..niekas neatsidarę..tas pats vienas cm..tad ji padaro sweepą...malonumas neišpasakytas...kenčiu...naudoju dujas...MW išeina..o kartu ima retėti ir mano sarėmiai...pasiklystu laike...turbu užmiegu valandikei...vėl tikrina..atsidarę keturi cm... Praneša, kad tuoj perkels i gimdymo palatą, tad duodamas leidimas skambinti vyrui...Neilgai trukus, vyras šalia...mes jau gimdykloje...Tikiu, kad jau greit išvysiu savo mažylę..sesuo su vyru nusprendžia, kad iki astuntos valandos ryto, jau mažylė tikrai bus čia...Deja...sarėmiai vėl nereguliarūs...Pasiklystu laike...saremiai vel dazneja... Jau kas minute...naudoju gas & air, kadangi esu prijungta prie aparatu,judeti negaliu, o lovoje iskesti velniskai sunku... Vyras vis prideda buteli prie lupu, pagirdo mane
..Apie vidurdieni priimamas sprendimas leisti skatinamuosius, stai as prie lasaliniu...saremiai ilgeja, darosi vis sunkiau... vis naudoju dujas...energija nyksta...kaip per sapna girdziu seses ir vyro balsus, kad jau greit greit turesiu mazyle...Nesiorientuju kiek valandu, tik girdziu juos kalbant, kad iki 3 val dienos maziuke bus sitam pasauly.. Kazkas ateina mane patikrinti...mazdaug 4 val po pietu...ir isgirstu, kad man atsidare 5 cm...per tiek valandu man atsidare vienas VIENINTELIS centimetras!!! Isgirdus sia zinia, puolu i isterija...saukiu...verkiu...pradedu rekti, jog noriu cezario...MW nereaguoja...bando mums paaiskinti, kad viskas cia normalu...Tada jau ir vyras ir sesuo puola i isterija...turbut ziuredami i mane...klykiancia ir besidraskancia toj lovoj... Galu gale prisiaukiame daktarus...Izingsniuoja net skyriaus vedejas...ir dar kazkokia gydytoja...reikaluju cezario...o jie mna sako, gal epidiurinio nori...man saremiai kas minute...kenciu antra para...Nenorejau jokiu epidiurinio...tad imu cypti nesavu balsu, kad jei buciua norejusi epidiurinio, buciau anksciau jo reikalavusi, o ne tiek valandu issikankinusi...Kadangi man nubege vandenys, pamenu, kad kazkuris gydytojas sake, jog ilgiau 48 val nelauks...tad reikalauju cezario...verkiu, saukiu, maldauju... Skyriaus vedejas pasiulo kazkokius nuskausminamus vaistus i uzpakali, ju poveikis dviems valandoms, jog as pamiegociau...Toliau reikalauju cezario...Isikisa vyras...Girdziu, kaip ramiu tonu (bet suprantu, kad jis jau nervuotas) jis kalba su gydytojais...Kad as strese, kad lelyte tuoj bus distressed ir vis tiek darysit cezari..tai kam laukti?.. Girdziu susitarima...Jei niekas nepasikeis 18.30val bus daromas cezaris..Issijungiu...Matau daktara...klausianti ar sutinki...nezinau net ko jis is manes nori...Tada matau apsiverkusia sese, kuri liepia sakyti taip...Sumirksiu ir pajuntu leidziamus vaistus i uzpakali...Uzmiegu... (na, cia tik man taip atrodo...pasirodo, kas minute saremiauju toliau, geriu vandeni, kvepuoju gas and air)...Pabundu...noriu stumti...sesuo rekia, kad dar palaukciau...(ji mato, kad praejo dar tik pora valandu ir netiki, kad man jau viskas atsidare); papraso, kad mane patikrintu MW...nieko nebejauciu...net neatsimenu jokiu tikrinimu...tik girziu push...ir bandau...bet nebejauciu saremiu, nes MW nepastebejo, kad mano lasaline tuscia ir man nebelasa skatinamieji...tad stumiu stumiu...esu isvargus...kai niekas nebesaukia push is kart uzmiegu...Tad kai per sapna girziu MW balsa, skambina gydytojai: paciente stumia jau valanda laiko, nezinau ka daryti.. Ateina ta pati gydytoja (su kuria buvo nutarta del cezario) vel girdziu push... Tada isgirstu paliepima MW pakeisti mano lasaline nedelsiant...Prabega dar 15 minuciu...nieko...Girdziu tik vyro ir seses balsus, saukiancius, jau tuoj tuoj...dar truputi..Gydytoja pranesa, kad lelyte ima stresuoti, kad ji turi naudoti pompyte...Gydytoja kreipiasi i mane, kazka aiskina..nieko negirdziu...prasau, kad man viska paaiskintu sesuo...Ji liepia nepanikuoti..ja pasitikiu...Vel stumiu...Ir stai galu gale...18.58 val isgirstu visu dziaugsma, pamatau savo maziuke...ji neverkia...isigastu ir ta pacia akimirka isgirstu jos svelnu balseli...Matau, kad sesuo verkia is laimes...man taip gera...Jauciu, jog noriu pravirkti ir as...is laimes...bet nebera jegu...taip gera... (uz tai zliumbiu dabar )) Mane siuva...man nebeskauda...siuva ilgai ir nuobodziai...O man rupi tik mano maziuke...stai ji tetes rankose...Patikrinta, pasverta ir jau apsirengusi tokia grazute...4010 kg 54 cm...fainuole...Sesuo isvaziuoja...vyras sedi salia maziukes... ji miega.. Grizta skyriaus vedejas..sveikina mane ir klausia ar dziaugiuosi, paklausiusi jo patarimo dar palaukti su cezariu...Zinoma, dabar jau dziaugiuosi...Nors jis pritaria, kad galejo buti ir kitaip...kartais buna, jog vienoms tie vaistai padeda, o kitoms sustabdo saremius...Dabar man jau nebesvarbu...Vyras padeda palisti po dusu... Mazyle prabunda..pirma karta prisiglaudziu pire kruties...siek tiek pazindusi ji vel uzmiega... Vidurnakti mus perkelia i pogimdyvine palata, kur visi sveikina Kita diena vyras nunesa geliu ir saldainiu gydytojams ir MW. Visi labai laimingi...gydytoja, priemusu gimdyma, netgi ateina pas mane i palata padekoti...Grazu...Bet labiau dekinga esu as...Ji tik saldainiu ir geliu gavo... O as turiu savo stebukliuka... 
