
plačiau apie kelionę: važiavom ber BY, prie sienų neužtrukom (t.y., atvažiuoji, užpildai, paduodi, važiuoji). niekas nesikabinėjo, draudimo pirkt nereikėjo (praėjom su kortelinio draudimo išrašu anglų kalba, kad BY draudimas galioja visiems keliaujantiems asmenims). nakvojom Kijeve, viešbutyje Slavutičij. į priekį važiuodami mokėjom už pusiau liuksą 900 gr (tik šį laisvą turėjo, o mes tingėjom jau naktį su vaikais tąsytis ir ieškot pigiau), atgal už dvivietį 400gr (iš anksto rezervavomės). kadangi pradinis kelionės tikslas buvo Nikolajevas, kur vyras dar keletą dienų dirbo, tai aš su vaikais slampinėjau po miestą. gražus, tvarkingas, naujas, veikt yra ką. po 4 dienų Nikolajeve važiavom pagaliau į Krymą. na ir nieko tokio įspūdingo. gražu, tiesa. tvarkinga. bet sukomercinti rajonai nei man, nei vyrui nepatinka. džiaugiuosi, kad nakvynę jau turėjom iš anksto užsakytą, kad nereikėjo ieškoti babulkų ir derėtis. gyvenom 35km nuo Jaltos, Parkovoe kaimelyje, sanatorijos teritorijoj esančiam privačiam namelyje. važiavom į Ai Petri - be reikalo. krūvos pardavėjų, betampančių už skvernų ir nieko daugiau. patiko kelionė į Džurdžur, ypač tai, kad važiavom su vietinių vairuojamu UAZ'u - pravežė tokiu keliuku, kokiu apskritai neįsivaizdavau, kad įmanoma su transportu pravažiuoti

dar aplankėm delfinariumą, zoologijos sodą, šiaip po kaimelius pasivėžinom. nuvažiavom į Jaltą, bet mums, seniems užkietėjusiems snobams (

trečiadienį dangus debesuotas buvo, ir saulė į debesis nusileido, tai spjovėm į apmokėtą nakvynę iki šiandienos ir išvažiavom namo. bevažiuojant šovė idea fix - Černobylis




tokia ir ta kelionė. nei gera, nei bloga. eilinė. vienam kartui - super. antrą kartą į Krymą nevažiuosiu.