taupi taupuole

Nekreipiu net dėmesio į tokias smulkmes


Oi, knygos - skaudi tema. Paskutinių mėnesių rezultatas: 94 Lt, 141 Lt, 168 Lt Ir kiekvieną mėnesį pasižadu susiimt
Papildyta:

Man susidaręs įspūdis, kad ten tik L, XL ir XXL

o bibliotekos paslaugomis nesinaudojate?

Netinka man - reikia, kad knygos būtų savos, t. y. turėt po ranka

Taip, vienus visiškai odinius batelius, kainavusius virš 400 Lt, oriai sudėvėjau per porą mėnesių. Bet tai buvo seniai. Dabar prieš pradėdama avėti nunešu į batų taisyklą, kad odinį padą paklijuotų guma.

pirkdama rubus stengiuosi derinti prie jau turimu - labai retai spintoje atsiranda "netyciukas" paskutine pirkta suknele dera su svarkeliu, kuri nesiojau penkiolikos. Abu klasikiniai. Nesensta. Neiseina is mados.
Svorio netekimu ir grizimu i paauglystes matmenis nesidziaugiu, nes tai ne i sveikata, bet siuo metu visi drabuziai per dideli praeita savaite taisymui nunesiau du sijonus, suknele ir svarka. Negeras jausmas apima, kai abiejose sijono pusese po penkis cm siaurinimui ties juosmeniu atsizymi
Rankiniu spintoje ne viena, bet kuria galima imti ir eiti. Pirkdama rankine ziuriu ne tik jos oda ar uzsegimu kokybe, bet ir kaip ji atrodys prie mano figuros. Batu turiu daugiau nei reikia ilgam. Kad su ju pirkimu turiu problema supratau, kai vienu kartu is Step Top parsinesiau tris poras (ne per ispardavima) ir ne vienu nenesiojau Is senu laiku likes "deficito sindromas" - nesioju 41, o batu dydziai anais laikais baigdavosi ties 40.
Salomeja mano, kad brangaus daikto isigijimas yra svaistymas. Jei tas daiktas kokybiskas tikrai ne nauja dirza nepamenu kada pirkau, bet ju pas mane keliolika - juodi, balti ir tamsiai melyni (jie prie klasikiniu dzinsu tinka tobulai) visi kazkada kainavo, bet kiekvienas vertas uz ji sumoketu pinigu. Labai ilgai renkuosi daiktus ir tik tada, kai man ju tikrai reikia studijuojant tai buvo butinybe, dabar jau iprotis.
Kas menesi atsidedu dali pajamu i santaupas. Ju siuo metu pakaktu ilgam. Net ir maksimali bedarbio pasalpa kompensuotu pernelyg maza dabartiniu pajamu dali. O jei ji butu keli simtai... gyvenciau taip kaip tevai su dviem mazais vaikais ir be darbo. Is ju tada daug ismokau ir apie gyvenima, ir apie isgyvenima to nerasi ne vienoje knygoje.
Papildyta:
visiskai odiniai ne gatvemis vaikscioti skirti nenunesiojamus odinius is Londono buvau parsivezus, galiausiai luzo padas ketvirtais ar penktais nesiojimo metais patys batai vis dar nenudeveti buvo.
Pas mus daznai veza Italijos rinkai skirtus - jie prie musu klimato nepritaikyti, po menesio nesiojimo ar gero lietaus i save nebepanasus, nors odiniai ir nemazai kainave

vajetus, už diržą 200 lt niekada nemokėčiau Paskutinį kartą vyras tris diržus parvežė iš komandiruotės Kinijoje, visi odiniai, firminiai, labai geros kokybės ir visi kartu kainavo apie 100 lt. Vieną nešioju aš, kitą vyras, o trečias dar supakuotas dėžutėje Mūsų kūno sudėjimas labai skirtingas, tai mums netinka, bet šiaip... mano nešiojamas diržas yra universalus- sagtis persisuka į abi puses, todėl tinkamas tiek vyras, tiek moterims Niekad iki tol nebuvo tekę tokio matyti, bet vėlgi- daug už jį vistiek nemokėčiau Tuos diržus nešiojam tris ar keturis metus (reikia pamąstyti kuriais metais jis ten viešėjo ), bet kol kas jie visiškai nepakitę
Džinsai... aš turiu dvejus- vieni pirkti LT, kainavo apie 80 lt, kiti parsiųsti iš užsienio, kaina apie 35lt. Dėviu dažnai, kokybė abiejų analogiškai gera. Išvis nepamenu kada būčiau atsisakiusi džinsų dėl susidėvėjimo Paprastai jie man pasidaro maži arba dideli Ir dabar dvejus turiu tik todėl , kad pirmieji pradėjo laisvėti
Išvis rūbai man labai nemėgstama tema, nes labai susinervinu, kai užeinu į rūbų parduotuves ypač vaikiškų- kokybės nerasta, o kaina kosminė todėl vaikui perku tik kepurytes ir kojinaites, visus kitus rūbus siunčiuosi

aš irgi



na gal batams taip negailiu nes po to nešioju kelis sezonus kaip nieko bet va diržui nu nekiltu ranka nors tu ka



gerai , aš dabar nešioju be diržo



tai va kad nuperki išplauni ir lieka skuduras taip darau ir siunčiuos, tik dabar jau proto ribuose, ir tai ko tikrai reikia

Na, kad nupirkau vaikui kuprinę už 365 Lt., jau sakiau, paskui tą patį mėnesį pirkau šunį - 750 Lt. (čia iš sutaupytų naudojamų pinigų, apie tuos kur atidedu atskirai - jie neliečiami), na ir paveikslą Jūros šventėj 150 cm x 100 cm., labai fainas, su rėmu, per visą sieną, pakabinau salone, apie tokį jau senai svajojau, mokėjau 1500 Lt. (čia iš pinigų, gautų už deklaraciją). Na va, ir sakau, užtenka man pirkinių pusmečiui į priekį


Padevėtų ir aš neperku, nemėgstu, tiek sau, tiek vaikui perku per išpardavimą. Ir tikrai galima rasti labai fainų ir pigių rūbų. O aš nešioju tik S dydį ir visi man pavydi, nes būtent jų daugiausia ir būna. Rūbams išleidžiu ne daug.


Tas ir man Grožinę literatūrą imu bibliotekoj, o visa kita (skaitau įvairią) - ji turi būti mano, kad bet kada galėčiau paimti ir susirasti tai ko man reikia. Nors paskutiniu metu parsisiunčiau neblogų audio knygų. Nusipirkau MP3 ir dabar tiek į darbą tiek iš darbo einu jų klausydamasi

neįsivaizduoju kiek reikia uždirbti kad diržą pirkti už 200lt
dirbu dvejuose darbuose, kaip arklys (mokykjloj ) gaunu 2350lt, bet tokio malonumo sau NELEIDŽIU matyt teks trečio darbo pasiieškot, aij tiesa dar privačiai mokinių turiu, tai teks ketvirto darbo ieškot

Gal ir juokingai atrodys ,bet as kokiam nors neprotingam ( brangesnei rankinei, batams, apatiniams, papuosalui) pirkiniui pasitaupau kitaip. Tiesiog skaiciuoju. Pvz. pirkdavau mineralini, salta arbata, sprite ar dar kazka. 3-4 lt , jei ne daugiau kasdien.Dar koki sokoladuka graziam popieriuke. Per menesi tikrai 200 lt tokiems niekams iseina. Dabar pasidarau zolines arbatos , isispaudziu citrinos , isidedu leduku ir pastatau saldytuve. Sveikiau, be troskuli skatinanciu priedu, nesumoku kiekviena karta uz buteli, jo atgabenima i parduotuve ir t.t. Visada turiu ko isipilti i buteliuka ir eidama isideti i rankine. Ar is parduotuves, ar is namu- vistiek greitai bus siltas per karscius. Kava. Pirkdavau ir vienokios , ir kitokios PC. Kazkaip pasitaike proga internete rasti geru pupeliu.Paemiau pabandymui, o veliau visus 10 kg nusipirkau. Ir kava kaip kava, ir uztenka laaaabai ilgam, ir ... nesumoku uz grazu popieriu, kuri vistiek ismetu.
Daug galima tokiu pavyzdziu prirasyt. Ir savaime gavosi. Nebuvo poreikio taupyt tuo metu jokio, bet pasidare smalsu kur dedu pinigus.Ir pradejau zaisti, t.y. skaiciuoti. Paskui dar idomiau tapo. Kaip zaidimas. Kazkuri laika rinkausi cekius ir rasydavausi sasiuvinyje. Ir pastebejau, kad labai daug pinigu tiesiog ismesdavau.
Tame yra ir kita medalio puse. Jei viska darysim tik pacios, kazkam nebus darbo.Tas kazkas, neturedamas darbo ir pinigu, neduos darbo man, nes netures uz ka sumoket.
Noreciau, kad galeciau nepirkt to maiso kavos, o ryte prisest kavinukej ir TIKRAI geros kavos isgert pries darba. Tegu kazkiek uzdirba kavinukes seimininkas. Jis tures pinigu ateiti pas mane ir pirkti mano paslauga ar produkta. Cia jau, matyt, tik pasvajot...

manau kiekviena turi savo prioritetus ir visi jie teisingi, jei tik zmogus gerai jauciasi. As pvz neperku nei brangiu rubu, nei brangiu batu, nei dirzu po 200, bet uztat LEIDZIU sau prisesti jaukioj kavinukej ir pasimegauti skania kartsta Latte is grazaus puodelio.. Man tai malonumas, kuri galbut kitai sukelia batai.. rubai.. vazoniniu geliu auginimas, knygos ir tt..tt..
Kiekviena turim mazu dziaugsmu, kuriu ir neverta atsisakyt (jei aisku galim sau tai leisti), nes juk gyvenam viena karta

ir aš ne drabužiams, bet pramogai, laisvalaikui daug lt ištaškau