Rumenes miestelyje privažiuojam dvarą, pastatas atrodo arba labai neseniai renovuotas arba aplamai naujai pastatytas viešbutis, griūvėsiais net nekvepia, pastatom mašina už kampo, dar pažiūriu kad kažkoks ženklas alia plyta su latviškais užrašais, bet kažkaip nesuku galvos. Įeinam per paradinius vartus, gretimas pastatas apvyniotas ažuolo vainikais, ryškiai buvo balius.. vaikštinėjam fotkinam sau:


Mano juodaplaukis nubėgo dar į apačią pafotkint, aš sau ramiai vaikštinėju.. ir staiga išlekia į balkona kokia tai furija ir kad ima kaukti, kažką latviškai... nuotaika krenta.. suprantu, kad įsibroviau į svetimą laaabai privačią teritoriją. Sukandu dantis, įjungiu šypseną ir dūrą ir visa nuotaikingai nusiteikus, sakau:
- zdrastvuite, neznajete gde tut razvaliuchi, gdeta riadom? -Moteriške sako, kad mums čia negalima, aš lietuviškai šaukiu saviškį, kad čia negalima, o ir toliau, žiūriu jai į akis ir sakau:
- o mums sake , kad čia yra griuvėsių. aa nėra, ne čia.. o kur... a ten, pačioj kandavoooj.. oi ačiū ačiū..
Važiuojam atgal į Kandavą, ir šį syk pamatome ženklus ir randam griūvėsius, tiesą sakant nėra ką labai žiūrėt, bet ant aukštos kalvos, su vaizdeliu pro apaugusius medžius, kažkada buvo gerulė, bet:


Dar užsukam pažiūrėt Kandava tilto, seniausio akmenų tilto Latvijoje
Papildyta:Atvykstame į labiausiai mane nustebinusį latvijos meistuką - Sabile. Pirmą kart paminėtas raštuose 13 amžiui, kai Livoncai užkariavo kuršių žemes. 16 amžiui čia apsigyveno daug žydų, kas skatino prekybą ir amatus apskrity. Iki antro pasaulinio karo čia jų buvo apie 70 proc, bet ... dabar matyt nebėra visai, nes net sinagoga naudojama ne pagal paskirtį

Sabilė dar garsi , nes čia yra pats šiauriausias pasaulyje ( kai kur rašo , kad europoje ) vynuogynas, tradicija čia augint vynuoges siekia 14am, dabar yra apie 600 krūmų, 16 rūšių.. bet taip ir neparagavom žalio vyno, nieks taip ir nepasiūlė

gražu ir be komentarų:

ir čia neklauskit, kas tai, bet taip praliksmino: