Ką gi, aš po parengiamojo posėdžio, galiu pasidalinti įspūdžiais. Teisėja man pasakė, kad čekių apie dešrą ir batus galiu nenešti. Apie dešrą ir nebuvau atnešusi, o batai... Na nežinau, matyt pati galiu sunešioti vaiko batus

. O gal vaikas gali be batų eiti

. Kadangi šiuo metu aš skiriu puse savo atlyginimo vaikui, nes ex prisideda tik 150Lt, tai man pasistebėjus dėl skiriamo išlaikymo proporcijų, teisėja pastebėjo, kad mūsų vaikas gyvena labai gerai, o jei man čia taip sunku, gal tėtis jį norėtų paimti auginti. Aš nesu mėgėja blefuoti, ko nepasakyčiau apie ex. Tad jis puolė entuziastingai sakyti, kad gali, nors gyvena kitame mieste (o dukra yra mokyklinio amžiaus), turi tik nuomojamą vieno kambario butą su žmona ir gali skirti alimentams tik 150Lt, nes kol teisme popieriai suvaikščiojo, bedarbiu tapo

. Į mano prašymą teismui užklausti juridinių asmenų registre apie nurodytos įmonės akcininkus, teisėja paklausė "O jums kas iš to?". Man pasakius, kad čia ir yra veikla, kuria jis užsiima dabar, būdamas bedarbiu, numykė, kad gali užklausti, jei čia man taip reikia...
Na, nežinau. Gal čia jos tokia taktika, pabandyti perprasti žmones. Bet man įspūdis susidarė, kad aš esu kažkokia nenormali, nes tiesiog paprasčiausiai negaliu viena pati viskuo pasirūpinti, nesikreipdama į teismą...