Dalmantine,va kaip smagu

mano dukra, kai paklausi kur Kongas (šuo) suka galvytę ir ieško
mes šiandien pirmą ir paskutinį kartą važiavome prie ežero..tėtis sako, juk vasara, o mes net nebuvome pailsėti, na, ir nuvežė į tas vietas, kur visad ilsėjomės kol nebuvo Andrėjos. Tai va...kol tėtis pūtė valtį aš pamaitinau Andrėją, tiesa per kančias, o kai atėjo laikas pasiplaukioti po ežerą, dukra pasiuto

jau taip rėkė, užsimerkusi ir kriooookia atrodė, kad mes tą vaiką skandint atvežėm o jis tai supranta

tai va, pasiplaukiojom gal pusvalandį, vaikas pakriokė, išsilaipinom krante, sakau gal ji šlapia, gal alkana, ėmiau maitint, o ji vemt...kritau į neviltį, šiaip ne taip suvalgė košę, pasirodo buvo alkana, bet gi ryjant paskutinį kąsnį ėmė ir sutampė ją..abi buvome košėje

tai va, kai jau susipakavome plaukti atgal prie auto, tai gi vaikas buvo laimingas, kriuksėjo savo kalba visą kelią kol plukdėmės.. sakiau ačiū tau, vaike, kad smagiai praleidome laiką, nereikėjo muzikos, pailsėjome kaip už tėvynę. Atsižegnojau bet kokiai kelionei į gamtą su vaiku. Man jau gana jos cirkų. Kai tik mašinoj, taip juokiasi, džiaugiasi, kad namo važiuosim...
Esu pikta kaip širšė