Sveikos pleputės

mano zuikį mankština moteris, kuri dirba naujagimių skyriuje. Vis pasikalbam apie dabartinius vaikiukus, deja, sakė, kad labai daugėja apsigimimų, kurie nesimato-vidinių organų patologijos, paralyžiai, smegenų patologijos...

Šiandien paklausiau, kaip mano vaikas, tai pasakė, kad daug geriau, nei kad buvo prieš tai, sako judame pirmyn.. labai daug pastangų deda, tačiau tai tuo pačiu ir apsunkina viską, nes tada įsitempia raumeniukai ir jai labai sunku būna daryti ką nors...
Kai sužinojau diagnozę, kelio nemačiau per ašaras, savaitę gyvenimas juodas atrodė, žiūrėjau į savo vaiką ir verkiau, o paskui supratau, kad man savęs gaila, o ne vaiko, juk tikiesi, kad vaikas augs kaip ir visi sveiki, ropos, sėdės, bėgs, žais...bet įtikinau save, kad ji viską darys, tik truputį vėliau, dabar labai laukiu to vėliau..

buvome prie savo namuko, tai mažoji man koncertus kėlė, jau kai supykau, prispjaudė pilnas akis jogurto, buvau visa taškuota jogurtuota, paišina kaip kipšas, ji pati ir muržina iki negalėjimo, bet už tai alkana, kas vaikui labai kėlė juoką ir džiaugsmą

ot klykiau iš pykčio, baubiau tiesiog, jaučiu visi kaimynai girdėjo

paskui vyras sako, nu jei nenori, lai nevalgo, o man nervas nelaiko kai vaikas alkanas...ir dabar va guli ir zyzia, aš eisiu su sabakiuku laukan, o mažę palieku tėčio valiai