Matau, kad vėl Chiromantė čia pasirodė, tai pasinaudosiu proga paklausinėt filosofinių klausimų
Ar nėra buvę taip gyvenime, kad nuo tų kortų savotiškai pavargsti..Kodėl dažnai sakoma, kad būrėjos būna nelaimingos..
Buvau kurį laiką labai įnykus, daug skaičiau studijavau, dėliodavau artimiems draugams, bet paskui pradėjo visokie nesusipratimai lyst gyvenime, sumaištis..Tai dabar atsitraukiau..Paskaitinėju dar knygas, panagrinėju, bet nebetraukiu jokių dienos kortų-pastebėjau, kad mane neigiamai nuteikia, jei ištraukiu prastą kortą..
Retai sutinku ir pažįstamiems dėliot-atsikalbinėju, nes jaučiu, kad vargina, o jėgų ir taip trūksta pastaruoju metu..
Kai turiu laisvesnę minutę, malonu simbolius pasiaiškint, įvarias kalades pažiūrinėt, bet pranašaut privengiu..Na, aišku ištraukiu kartais, kai koks klausimas domina, bet tarsi bijau giliai pasinert..