Na va, baigiasi jau mūsų ketvirtasis mėnuo, liko jo dar penkios dienos. Ką mokam? Visko daug

Gudručiai esam ir padykę, svarbiausia, kad išmokom ožiukus rodyti

Verčiamės nuo nugaros ant pilvo - abi kojos aukštyn, rankos kimbasi į pėdas ir tada ant šono, o po to jau nesunku ir ant pilvo. Tik atsiversti nebemokam, tenka garsiai mamą kviesti.

Mes taip pat nelabai benorim valgyti prie jo, o tai kvadratinėmis akytėmis žiūri - net nemirksi, lūpom čepsi, liežuviuką kaišioja... Tai jei valgom patys, ir jam ko nors duodam, jei negana MP

Tai obuoliuko trupiniuką, tai bananiuko, tai košytės iš Milupa. Šnekinamas beprotiškai gražiai šypsosi, kirkinamas juokiasi, be galo mėgsta, kai švelniai bučiuojam po truputuką jam kaklą...

Pasidaro tooooks ramutis... Labai nori sėstis. Iš gulimos padėties išeina tik tokie pusiniai atsilenkimai

, bet va, kai kėdutėj yra, tai pavyksta atsisėsti įsikibus į šonus - baisu ir palikti, nes nepakankamai stiprus, kad išsilaikytų, todėl virsta į priekį

O vežimėlyje tai ne kartą atsisukę pamatėm jį bežiūrintį per vežimėlio kraštą į grindis

Tai jau tik su priežiūra ten guli

Tai va. Kol kas, apie Jokūbą tiek