Skirtingi seksualiniai temperamentai

Jūs teisi.. suradus priežastį galima ją bandyt spręst, ar tai būtų psichologinės ar hormoninės priežastys.. bet kartais žmonės nenori, nesiskundžia ir jiems gerai tačiau dažniausiai dėl to nukenčia kita pusė... kažkas laimi, kažkas pralaimi..

tai vat jei dėl vieno nenorėjimo spręsti savų problemų kenčia kitas-tai egoizmas.

Taip.

Nera tos vaidybos pas subrendusias moteris, Gordonai. Kas jau kas, bet jos pacios pirmos suvokia, kad juju esybe yra vienintele ir nepakartojama.Jeigu kalbeti apie jaunus nesusitupejusiu visciukus-jie dedasi visur kaukes. Tai normalu.
Atsalimo priezastis nebutinai turi buti seimyniniai konfliktai- kam ju nepasitaiko.dazniausiai tai yra is vaikystes atsinesta neteisinga seksualine samprata-gedijimasis savo nuogo kuno, savo kuno nemylejimas uz netobuluma, seksualinis nepilnavertiskumas ir t.t.

Radau šią temą, o joje sąskambiai su mano gyvenimu, nusprendžiau papasakoti savo patirtį. Man - apie keturiasdešimt metų. Žmonai - irgi. Vedę mes jau apie penkiolika metų. Pagrindinė problema - panaši kaip Nepatenkinto, tik tiek kad jis skaičiuoja kartus į savaitę, aš skaičiuoju kartus į metus. Pradžioje viskas buvo kaip ir normalu - kai pradėjome bendrauti - seksualinis aktyvumas atrodė visai normalus, atsižvelgiant į aplinkybes - kai tik būdavo proga, tai ir apturėdavome vienas kitą, iki vedybų kartu negyvenome, bet kelis metus bendravome. Todėl viskas ir atrodė normalu - kai išeina, tada ir yra. Vėliau pradėjome gyventi kartu - irgi seksualinis aktyvumas nebuvo toks itin didelis, manęs nelabai tenkino - man, kaip ir Nepatenkintajam, norėjosi dažniau, bet gyvenome mažame kambarėlyje, už durų - kaimynai, visi viską girdi, todėl atrodė visai suprantama, kad žmonai ne visada norėdavosi, kad kas nors girdėtų, todėl tų progų irgi nepasitaikydavo kiekvieną dieną. Tuo metu atrodė, kad viskas susitvarkys, kai persikraustysime gyventi kur nors kitur, kai mūsų niekas negirdės. Vėliau atsirado vaikas. Nėštumas ir gimdymas buvo komplikuoti, todėl buvo visai suprantama, kad seksualinis aktyvumas sunyko visiškai, bet buvo viltis, kad po to jau atsigriebsime. Tačiau net ir vaikui ūgtelėjus, seksas liko retas. Situacija tik blogėjo - jei pradžioje dar būdavo bent kartą per mėnesį, tai per kelis metus tai sumenko į kelis kartus per metus. Aš reagavau į tai sunkiai, erzinausi, skaičiavau kartus (jie labai gerai įsimena, kai būna tik kas keli mėnesiai), bandžiau kažką daryti, kalbėtis - bet situacija nesikeitė. Nuo to laiko aš daug sužinojau ir išmokau - iš tikrųjų daug sužinojau, kas patinka moterims ir kas mažina jų potraukį, ir iš dabar man lengviau įvertinti aną situaciją ir ką aš dariau ne taip, ir kokios viso to priežastys. Ką dabar suprantu - greito ir paprasto atsakymo tada nebuvo. Čia forume dažnai užduoda klausimą - ar vartoja kontraceptikus ar kokius kitus vaistus - ne, jinai tokių nevartojo. Kitas paaiškinimas - 'tai gal tu apsileidęs?' - ir iš tikrųjų, taip, iš dalies buvo tokia nuodėmė. Kaip ir Nepatenkintas atsakyčiau - nebuvau iš tų, kurie namuose su kostiumu vaikšto. Priešingai, labiau mėgau, kad apranga būtų laisva, būdavau prisirišęs prie senų rūbų, nelabai svarbu būdavo jei jie prakiurdavo, asmeninė higiena irgi nebuvo aukštumoje. Teko to mokytis ir per ilgus gyvenimo su žmona metus kažkiek to išmokau ir pripratau prie didesnės švaros ir tvarkingumo - dabar paprastai rengiuosi taip, kaip labiau priimtina žmonai, nei man (nebevaikštau apdribusiais rūbais, stengiuosi būti švarus, nebemėtau kojinių kur papuola ir tt). Toks pripratimas pasidarė gana stiprus, kad dabar net greitai pastebiu, jei kurie žmonės yra kažkiek apsileidę, nesilaiko higienos, net užuodžiu rečiau besiprausiančių vyrų kvapą. Dar viena priežastis, kuria dažnai mėgstama pateisinti moterų nenorą mylėtis - tai nuovargis, nes moteris turi dirbti ne tik darbe, bet ir šeimoje. Su šituo stengiausi padėti kiek įmanoma - kaip ir Nepatenkintas - bet tai lygiai taip pat nepadėjo - man irgi buvo didelis noras, kad seksualinė pusė geriau susitvarkytų, o geriau tegu koks rūbas lieka nelygintas, tačiau žmona vis tiek įsigudrindavo dirbti namuose daugiau už mane, ir jei nuveikdavau vienus darbus, ji prisigalvodavo, ką ji gali dar padaryti ir vakare nuvargdavo ir eidavo miegoti (apskritai po kurio laiko pradėjau manyti, kad kuo moteris tvarkingesnė ir švaresnė, tuo daugiau ji problemų turi su seksu, nors ir nesu tuo visiškai iki galo įsitikinęs). Kita priežastis - santykiai, ir su jais gerokai sudėtingiau. Pirmieji keli vedybiniai metai praėjo besimokant pakantumo ir nusileidimo vienas kitam. Išmokau daug nepykti ir nesiginčyti - pasidariau labai kantrus. Beje, mano žmona irgi to mokinosi ir dabar mes labai mažai pykstamės tarpusavyje, dažniausiai viską išsprendžiame ramiai. Taigi, didelės įtampos, didelių konfliktų ir negatyvumo mūsų santykiuose irgi nebuvo. Didesnė problema buvo tai, kad nemokėjau rodyti dėmesio. Daug ką dariau ne taip - daug dirbdavau, negrįždavau namo laiku, žmona laukdavo su vaiku - tik dabar suprantu, kad tai ją stipriai slėgė. Taip pat nemokėjau kitokiais būdais parodyti dėmesį - dovanos, gėlės, visi kiti dalykai - to nebuvo. Buvau bukas ir nesupratau, kad santykiai nuo to gali prastėti - man tai atrodė savaime suprantama, kad jei yra tokie įsipareigojimai, tai santykiai automatu ir garantuoti (jauno stuobrio klaida - dabar jau suprantu kitaip). Taip pat tuo metu mūsų emocinis artumas taip pat buvo pakrikęs - kadangi nesisekė, laukiau kol viskas susitvarkys savaime. Slėpiausi internete, per naktis sėdėdavau pornografijoje (mano žmona ko gero galėtų pilnai dalyvauti temoje "Ką daryti, kai vyras naktimis neišlenda iš pornografijos?"). Dabar stengiuosi tą bėdą ištaisyti ir stengiuosi rodyti žmonai dėmesį. Kita priežastis, apie kurią manoma tokiais atvejais - tai gal vyras nesugeba patenkinti žmonos. Tas irgi neatrodo kaip mūsų problemos priežastis. Žinoma, kol buvome jauni ir nepatyrę - reikėjo mums mokintis susiderinti vienas prie kito, pradžioje ne viskas išeidavo. Tačiau per kelis metus 'susigrojome' - jei santykiai būna, žmona dažniausiai jaučia ooo, ir esu užtikrintas, kad ne simuliuoja - jei kartais pasitaiko, kad nejaučia, tai tokiu atveju ir nevaidina, ir viskas būna aišku, kad nejautė. (Žinoma, kaip kažkas čia sakė - mylėtis 5-6 valandas su mažom pertraukėlėm - tai tikrai taip nesimylim. Aš gal ir norėčiau, bet žmonai vieno karto gana, ir tik jaunystėje yra buvę atvejų, kai daugiau nei kartas per dieną. Dabar progresas net toks, kad žmona 'baigia' daug greičiau nei aš, ir aš turiu ją kuo greičiau pasivyti, nors dar norėčiau mėgautis). Didžiausia problema, kaip dabar tai suprantu - tai kaip ir Nepatenkintas priėjau panašios išvados - aš nesu jai pakankamai 'patiniškas' - kaip kažkas čia sakė - daugiau 'padružke' - geras šeimyninis žmogus, mylintis tėvas - bet ne patinas, kuris sužadina aistrą. Todėl ji galėjo gyventi su manimi, tačiau nejautė didelio seksualinio potraukio. O kad potraukį ji gali jausti - parodė tolimesnis gyvenimas, kai ji padarė tai, ko aš visiškai nesitikėjau - ji susirado meilužį - nors per drąsu taip sakyti, geriau sakyti - ji patyrė meilės nuotykių, nes meilužis nebuvo nuolatinis. Tačiau ta istorija man atskleidė, kad ji gali būti visai kitokia, nei aš buvau prie jos pripratęs - ji turėjo seksualinį potraukį, bet, deja, ne man. Tiesai paaiškėjus (kaip čia nepajausi įsimylėjusios ir aistringos moters) buvo sunkus metas. Man tai sudavė skaudų smūgį, tačiau suteikė ir galimybę - turėjau rimtą priežastį nuo jos pabėgti ir nesijausti kaltas. Bet sustabdė vaikas - iš esmės neįsivaizdavau, kaip galiu gyventi be jo, o kad skyrybų atveju jis turėtų likti su motina - tuo neabejojo nei žmona, nei aš. Be to jausmai žmonai išliko ir kamuojami pavydo net sustiprėjo. Pradėjau dėl jos kovoti - būtent tuo metu daugiausia ir įsigilinau į moterų psichologiją bei kas joms santykiuose yra svarbiausia - daug galvojau, daug kalbėjausi su daugeliu įvairių moterų, taip pat daug stengiausi kalbėti su žmona, kuri dabar jau galėjo pasakyti tiesiai, kas manyje nepatinka. Man pasisekė - mes neišsiskyrėme. Gavau tai ko norėjau. Susitaikiau net su tuo, kad tolimesniame gyvenime taip ir nebus daugiau sekso, bet man buvo svarbu kad galėsiu gyventi su vaiku ir savo šeima. Prasidėjo santykių gydymo laikas, santykiai sustiprėjo, po kelių metų gimė kitas vaikas. Su seksualiniu gyvenimu - tai su laiku jis vėl nusistovėjo ir liko toks koks buvęs anksčiau - vėlgi kartais metuose. Žinoma, per visą vedybų laiką nebuvo visada šitaip - kartais įvyksta koks padažnėjimas, susijęs su santykių kaita, bet jis dažniausiai vis tik nurimsta ir vėl viskas grįžta į savo vėžes. Aš daug svarsčiau, kaip būtų galima išspręsti šią problemą, bet konkretaus sprendimo taip ir neradau. Mes nėjome pas psichologus - žmona šiaip nenori kalbėti ta tema, ir aš jos nesugebu prakalbinti - mano bandymai kalbėtis - dažniausiai baigiasi nieko. Ką daugiausia galėjau pasiekti - tai, kad ji pradėdavo verkti, ir po daugelio metų aš mečiau tą užsiėmimą. Kitas variantas - meilužė. Svarsčiau aš ir tokį. Sunkiuoju periodu net buvau susiradęs tam tinkamą kandidatę - daug bendravome su ja, nors iki sekso taip ir nepriėjome. Problema buvo tai, kad bebendraujant ji mane įsimylėjo, ir norint ją įvilioti į lovą, man pačiam būtų reikėję meluoti, kad ją myliu. Taip nebuvo, ir jaučiausi bjauriai, o ji jautė mano dvejones ir jai dėl to skaudėjo, dėl ko man buvo dar bjauriau. Su vargu tuos santykius nutraukiau, ir ką supratau, kad jei ieškosiu meilužės tai vėl galiu įsipainioti į panašias meiles - dauguma moterų vis tik tikisi iš vyro meilės - taigi, turėčiau meluoti ir moteris galiausiai liktų įskaudinta, o aš negaliu pakęsti, jei kam nors dėl manęs skauda - esu labai jautrus tam. Todėl galiausiai meilužės varianto atsisakiau. Žinoma, visokių jausmų būtų galima išvengti einant pas prostitutes, bet net ir jos man atrodo išnaudojamos (net jei to ir nesuvokia), todėl irgi negaliu ir nenoriu. Taip ir likau nieko nesugalvojęs - teliko tik prisitaikyti. Kaip dabar pats sau aiškinu visą šią situaciją - tiesiog man (mums) nepasisekė - galima sakyti ir taip, kad nesutapo seksualiniai temperamentai. Dabar manau, kad mano veiksmai čia didele dalimi nieko nelemia - ar aš rodysiu dėmesį, ar aš stengsiuosi palaikyti gerus santykius su ja - tai svarbu tam, kaip jausimės mes šeimoje, o seksualiniam gyvenimui - tai nesvarbu. Dabar tie dalykai kaip ir tvarkoje, o seksas - kaip visada. Kad tai nepriklauso nuo manęs, rodytų ir tai, ką per ilgus metus pastebėjau jos potraukyje - nors moterys paprastai nemėgsta kalbėti apie savo ciklą, bet tai daug priklauso nuo jo - jai norėdavosi apibrėžtomis jos ciklo dienomis - manau, kad būtent tomis, kurios yra vaisingos. Kitas dalykas - jos noras sustiprėdavo tada, kai ji būdavo gerai išgėrusi. Taip pat tada - kai pasikeičia aplinka - mes išvažiuojame kur nors iš namų ir gyvename kitur. Tada net nebe taip svarbu, kad viskas būtų patogu ir 'niekas negirdėtų'. Taigi, jei visi šie dalykai supuola - yra tikimybė, kad seksas bus. Jei kažkas 'stringa' - tada greičiausiai ne. Kad viskas supultų - laimės dalykas, todėl tai ir būna taip retai. Tuo tarpu visi kiti dalykai - dėmesio rodymas, geri santykiai ir pan. - tai jau nėra taip svarbu - yra daugybė šeimų, kur visi tie dalykai daug prastesni, tačiau tų žmonių poreikis didesnis ir jie jį tenkina nepriklausomai nuo tų dalykų (arba, teisingiau pasakyti - jie veikia mažesne dalimi). Ir jei noriu gyventi su šeima - o aš labai noriu gyventi su savo šeima - tai teks prie to prisitaikyti.
Dabar man keturiasdešimt metų, jai tiek pat. Ilgai lauktas jos seksualinis suaktyvėjimas su amžiumi - apie ką dažnai pagalvodavau jaunystėje ir atrodė taip toli laukti - taip ir neatėjo. Laimei mano paties seksualinis aktyvumas pradėjo mažėti - gerai, kai nebereikia kiekvieną dieną masturbuotis. Jau nebe taip skausmingai reaguoju ir į gražias moteris bei pavasarinius gražumus - anksčiau daug fantazuodavau - kaip būtų gerai su šita ar su šita - dabar jau dėmesio kreipiu gerokai mažiau. Gyvenimas mano - kaip ir gražus, išskyrus seksą. Šiais metais jau esame mylėjęsi, kažkur prieš porą mėnesių, tikėtina, kad kai ateis vasara - bus kitas kartas. Dabar į tai jau nebereaguoju taip skausmingai kaip anksčiau. Bet kartais būna labai ilgu - būtent tokiais momentais vartau sm - čia su pavydu perskaitau apie moteris, kurioms tai yra kitaip. Ir rašau čia dabar dėl to, kad išsiliečiau savo apmaudą ir nusivylimą, kad gyvenimas toks, koks yra. Kažkokių patarimų tikrai nesitikiu, nes nemanau, kad būčiau kažko neradęs, kai taip ilgai ieškojau - teko rinktis ir aš padariau savo pasirinkimą, nors jis ir netenkina manęs pilnai - teisingiausia buvo kažkada neįlipti į tokią situaciją, o dabar kai jau įlipai - šaukštai jau po pietų. Dar kažkaip galvojau, kad gal kas nors galėtų pasimokyti iš mano istorijos - bet supratau, kad gali tik išmokti suprasti, bet neišmoks nepakartoti - jaunas žmogus daug ko nežino, nemoka, jo nelabai ir išmokysi - gali perspėti apie įvairius dalykus, kurie gali būti pavojingi, gali jis 'išsibandyti' su savo partneriu įvairiose srityse, bet vis viena niekas negali garantuoti, kaip viskas pasikeis jau po trijų, o ką ten kalbėti apie po dešimties metų - nieko negali numatyti, kaip tai nutiks tau, tikėkimės tik, kad toli gražu ne visiems taip yra.

Sakykim taip Mongolas , sunku patiket , bet jus dar isimylesit . Atsiras jusu gyvenime moteris su kuria per vienus metus pasimylesit daugiau kartu nei su zmona per visa gyvenima.
Verkiat dabar prasot uzuojautos . Pamatysit ateis dievas ir jums pades. Tik nepraziopsokit ir neatstumkit . Nes atpazinti ji nelengva .
Linkiu surasti tikraji roju , cia zemeje , nelaukiant mirties .
Toki kur jusu orgazmas bus toks stiprus , kad sunku bus kvepuot , jus sauksites dievo ir galvosit kad jau mirstat . O po to kad numiret ir patekot i roju .
Negalvosit , kad jusu seksualumas yra nasta , kazkam tai bus didziule palaima .

Liudna situacija. siaip jei oradzioje nera seksualinio suderinamumo nemanau, kad jis kada nors ir beatsiras... As taip gyvent negaleciau. Bet ka as zinau, dar jauna...

labai uzjauciu vyrus, bet toki orgazma patiria tik moterys, deja

Na nieko sau, mongolas, knygą galėtum parašyt. Puikiai dėstai mintis.
Vertinant optimistiškai - ir keli kartai daugiau už nei vieno

Is kur tokios zinios ?

is gyvenimo ir kalbejimosi su vyru