QUOTE(karra @ 2011 06 22, 08:53)
pasiskaitykite savo universiteto doktorantūros reglamenta

paprastai konkiursuose būna vertinamas suminis balas - t.y. ir vidurkis, ir straipsnis ir motyvacinis pokalbis.
P.S. o kaip jūs vertintumėte "kas iš tiesų mėgsta mokytis, tyrinėti ir sugeba tai daryti"??

juk rekomendacijos kaip žinia ir teikiamos tokiems žmonėms, ir straipsnius būtent tokie rašo, ir vidurkiai tokių nemaži. kaip kitaip į žmogaus dūšią įlysti?
Vat būtent, kad nėra taip... Yra tokių, kurie sako, kad nemėgsta ir nesiseka teorija, bet pakalbėti gali, tačiau bet koks rašymas yra kančia. O tas pakalbėti, tai apie orą ir bet ką. Ir vidurkis neaukštas.
QUOTE(pikkolo @ 2011 06 22, 09:35)
Is patirties: daugiau lemia straipsniu kiekis ir kokiuose zurnaluose jie isspausdinti. Paprastai pazymiai mazai lemia, nes dauguma stojanciu turi vienoda ar labai panasu vidurki. I doktorantura stoja tie, kuriem patinka mokslas ir tie, kurie nori lengvu pinigu ir vardo. Pirmieji viska daro patys (na su vadovo pagalba, bet vis viena darbo ideda daug), antrieji ir toliau bimbala musa kaip ir magistraturoje, bet jie turi uznugari, kurio pagalba ir straipsniai atsiranda ir darbas, t.y. pasinaudoja kazkieno kito (daznai bakalauro ar magistranto) atliktu darbu, prisiraso savo pavarde ir vuolia yra darbas. Arba buna dar taip, kad tokio darbo moksliniu nepavadinsi, bet jei turi stipru uznugari, tai butinai apsiginsi.
Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad visur viskas tik šnipštas. Ko gero, greitai būti daktaru bus gėda, nes ne vienas toks su užnugariu tampa daktaru, o žinių, kompetencijų, erudicijos ar ko tik nori - 0.