QUOTE(razinka999 @ 2011 08 30, 11:45)
biochemija LSMU, buvusiam KMU
biochemija LSMU, buvusiam KMU
Su rugsėjo pirmąja ! 
Pradėsim mokslus
Pridaviau šiandiena dokumentus, gal pasiseks ir man
Pradėsim mokslus
Pridaviau šiandiena dokumentus, gal pasiseks ir man
Sveikos, daugiau ar mažiau perskaičiau temą ir dabar esu dar didesniam pasimetime, nei anksčiau. Šiuo metu ginuosi magistrą ir darbo vadovas ragina (net gana primygtinai 
) stot į doktorantūrą. Mokslo ir ten esančių iššūkių visai nebijau ir gal netgi labai norėčiau.
Studijuoju vadybą, tas mokslas tikrai man patinka, o ir nėra sunkus. Be to ir mano, ir vadovo nuomonės labai sutampa vienu klausimu - nėr čia ko senus vadovėlius vartyt, reikia žiūrėt kas naujausia, nes pasaulis keičiasi per greit. Tad ir tas darbas galėtų būti rašomas kad ir sėdint kaime po obelim, nes tereikia kompiuterio ir interneto.
Bet va labai kankina klausimas, ar verta.
- Nežinau, ar tai man bus paspirtis ar kliūtis darbe. Jau 10 metų sėkmingai dirbu marketinge, o kelis metus dar ir vadove turėdama tik bakalauro išsilavinimą, ir tą inžinerinį. Kiek esu buvus darbo pokalbiuose, mano išsilavinimas niekada niekam neužkliuvo, darbdaviai patys susirasdavo mane. Niekada nepajaučiau, kad trūksta kažkokio laipsnio ar diplomo. Iš kitos pusės, gal kiti tiesiog nekvietė?
- Akademinis darbas man patiktų... ne daugiau 4 valandų per savaitę. T.y. mielai dėstyčiau studentams, tikrinčiau jų darbus, bet tikrai nesiruošiu išeiti iš verslo. Ir ne tik dėl pinigų.
- Na, ir pinigai, žinoma, ne paskutinėje vietoje. Neturiu, kas mane išlaiko, o pripratusi gyvent gerai ir su dėstytojo alga paprasčiausiai nemokėčiau gyvent. Ir nenorėčiau.
Tai va ir nežinau, ką dabar daryt. Lyg ir norisi, lyg ir baisu. Bijau, kad man gyvenime pritrūks laiko viskam nuveikt. Juo labiau kad per tuos 4 metus dar ir vaiką noriu pagimdyt (arba įsivaikint), ir jei duos Dievas, ne vieną.
Kaip manote, jei pasirašyti darbą, susirinkti (parašyti) straipsnius, o paskui įstot į doktorantūrą vien tam, kad nekainuotų gynimas? Įmanomas variantas?
p.s. nes bijau, kad tik nereikėtų man visos sumos paskui grąžint, kai nepabaigsiu. Magistrantūrą irgi ne iš karto baigiau
) stot į doktorantūrą. Mokslo ir ten esančių iššūkių visai nebijau ir gal netgi labai norėčiau. Studijuoju vadybą, tas mokslas tikrai man patinka, o ir nėra sunkus. Be to ir mano, ir vadovo nuomonės labai sutampa vienu klausimu - nėr čia ko senus vadovėlius vartyt, reikia žiūrėt kas naujausia, nes pasaulis keičiasi per greit. Tad ir tas darbas galėtų būti rašomas kad ir sėdint kaime po obelim, nes tereikia kompiuterio ir interneto.
Bet va labai kankina klausimas, ar verta.
- Nežinau, ar tai man bus paspirtis ar kliūtis darbe. Jau 10 metų sėkmingai dirbu marketinge, o kelis metus dar ir vadove turėdama tik bakalauro išsilavinimą, ir tą inžinerinį. Kiek esu buvus darbo pokalbiuose, mano išsilavinimas niekada niekam neužkliuvo, darbdaviai patys susirasdavo mane. Niekada nepajaučiau, kad trūksta kažkokio laipsnio ar diplomo. Iš kitos pusės, gal kiti tiesiog nekvietė?
- Akademinis darbas man patiktų... ne daugiau 4 valandų per savaitę. T.y. mielai dėstyčiau studentams, tikrinčiau jų darbus, bet tikrai nesiruošiu išeiti iš verslo. Ir ne tik dėl pinigų.
- Na, ir pinigai, žinoma, ne paskutinėje vietoje. Neturiu, kas mane išlaiko, o pripratusi gyvent gerai ir su dėstytojo alga paprasčiausiai nemokėčiau gyvent. Ir nenorėčiau.
Tai va ir nežinau, ką dabar daryt. Lyg ir norisi, lyg ir baisu. Bijau, kad man gyvenime pritrūks laiko viskam nuveikt. Juo labiau kad per tuos 4 metus dar ir vaiką noriu pagimdyt (arba įsivaikint), ir jei duos Dievas, ne vieną.
Kaip manote, jei pasirašyti darbą, susirinkti (parašyti) straipsnius, o paskui įstot į doktorantūrą vien tam, kad nekainuotų gynimas? Įmanomas variantas?
p.s. nes bijau, kad tik nereikėtų man visos sumos paskui grąžint, kai nepabaigsiu. Magistrantūrą irgi ne iš karto baigiau
QUOTE(jurgacka @ 2011 12 20, 11:25)
Sveikos, daugiau ar mažiau perskaičiau temą ir dabar esu dar didesniam pasimetime, nei anksčiau. Šiuo metu ginuosi magistrą ir darbo vadovas ragina (net gana primygtinai ) stot į doktorantūrą. Mokslo ir ten esančių iššūkių visai nebijau ir gal netgi labai norėčiau.
Studijuoju vadybą, tas mokslas tikrai man patinka, o ir nėra sunkus. Be to ir mano, ir vadovo nuomonės labai sutampa vienu klausimu - nėr čia ko senus vadovėlius vartyt, reikia žiūrėt kas naujausia, nes pasaulis keičiasi per greit. Tad ir tas darbas galėtų būti rašomas kad ir sėdint kaime po obelim, nes tereikia kompiuterio ir interneto.
Bet va labai kankina klausimas, ar verta.
- Nežinau, ar tai man bus paspirtis ar kliūtis darbe. Jau 10 metų sėkmingai dirbu marketinge, o kelis metus dar ir vadove turėdama tik bakalauro išsilavinimą, ir tą inžinerinį. Kiek esu buvus darbo pokalbiuose, mano išsilavinimas niekada niekam neužkliuvo, darbdaviai patys susirasdavo mane. Niekada nepajaučiau, kad trūksta kažkokio laipsnio ar diplomo. Iš kitos pusės, gal kiti tiesiog nekvietė?
- Akademinis darbas man patiktų... ne daugiau 4 valandų per savaitę. T.y. mielai dėstyčiau studentams, tikrinčiau jų darbus, bet tikrai nesiruošiu išeiti iš verslo. Ir ne tik dėl pinigų.
- Na, ir pinigai, žinoma, ne paskutinėje vietoje. Neturiu, kas mane išlaiko, o pripratusi gyvent gerai ir su dėstytojo alga paprasčiausiai nemokėčiau gyvent. Ir nenorėčiau.
Tai va ir nežinau, ką dabar daryt. Lyg ir norisi, lyg ir baisu. Bijau, kad man gyvenime pritrūks laiko viskam nuveikt. Juo labiau kad per tuos 4 metus dar ir vaiką noriu pagimdyt (arba įsivaikint), ir jei duos Dievas, ne vieną.
Kaip manote, jei pasirašyti darbą, susirinkti (parašyti) straipsnius, o paskui įstot į doktorantūrą vien tam, kad nekainuotų gynimas? Įmanomas variantas?
p.s. nes bijau, kad tik nereikėtų man visos sumos paskui grąžint, kai nepabaigsiu. Magistrantūrą irgi ne iš karto baigiau
) stot į doktorantūrą. Mokslo ir ten esančių iššūkių visai nebijau ir gal netgi labai norėčiau. Studijuoju vadybą, tas mokslas tikrai man patinka, o ir nėra sunkus. Be to ir mano, ir vadovo nuomonės labai sutampa vienu klausimu - nėr čia ko senus vadovėlius vartyt, reikia žiūrėt kas naujausia, nes pasaulis keičiasi per greit. Tad ir tas darbas galėtų būti rašomas kad ir sėdint kaime po obelim, nes tereikia kompiuterio ir interneto.
Bet va labai kankina klausimas, ar verta.
- Nežinau, ar tai man bus paspirtis ar kliūtis darbe. Jau 10 metų sėkmingai dirbu marketinge, o kelis metus dar ir vadove turėdama tik bakalauro išsilavinimą, ir tą inžinerinį. Kiek esu buvus darbo pokalbiuose, mano išsilavinimas niekada niekam neužkliuvo, darbdaviai patys susirasdavo mane. Niekada nepajaučiau, kad trūksta kažkokio laipsnio ar diplomo. Iš kitos pusės, gal kiti tiesiog nekvietė?
- Akademinis darbas man patiktų... ne daugiau 4 valandų per savaitę. T.y. mielai dėstyčiau studentams, tikrinčiau jų darbus, bet tikrai nesiruošiu išeiti iš verslo. Ir ne tik dėl pinigų.
- Na, ir pinigai, žinoma, ne paskutinėje vietoje. Neturiu, kas mane išlaiko, o pripratusi gyvent gerai ir su dėstytojo alga paprasčiausiai nemokėčiau gyvent. Ir nenorėčiau.
Tai va ir nežinau, ką dabar daryt. Lyg ir norisi, lyg ir baisu. Bijau, kad man gyvenime pritrūks laiko viskam nuveikt. Juo labiau kad per tuos 4 metus dar ir vaiką noriu pagimdyt (arba įsivaikint), ir jei duos Dievas, ne vieną.
Kaip manote, jei pasirašyti darbą, susirinkti (parašyti) straipsnius, o paskui įstot į doktorantūrą vien tam, kad nekainuotų gynimas? Įmanomas variantas?
p.s. nes bijau, kad tik nereikėtų man visos sumos paskui grąžint, kai nepabaigsiu. Magistrantūrą irgi ne iš karto baigiau
negaliu patart Jūsų konkrečiu atvėju, bet aš asmeniškai daugiau niekada turėdama mažus vaikus nelipčiau į doktorantūrą
darbas, vaikai, disertacija, šeima- man labai sunkus iššūkis 
Turbūt pradžioj pačiai reiktų atsakyti į klausimą - o ką duos dr. laipsnis Jums pačiai? Jei tik moralinį pasitenkinimą, aš to pasitenkinimo ieškočiau kitur Jei tai bus būtina Jūsų karjeroje - tada kitas reikalas.
Šiuo metu studijuoju doktorantūroje, prieš tai nemažai metų dirbau versle. Esu baigus tikrai ne vadybinius mokslus, bet tas niekada nesutrukdė gauti norimą darbą vadybinėje vadovaujančioje sferoje, nes protingas darbdavys žiūri į kompetencijas, įgytas per praktiką, o ne teorines universiteto žinias (nekalbu apie pirmąjį žmogaus darbą). O pas neprotingus darbdavius pati nenorėčiau dirbti
Taip pat viskas priklauso nuo to, kaip bus rašoma disertacija. Mano atveju, fizinių mokslų srityje, kur pastoviai yra vykdomi eksperimentai, suderinti viską būtų sunku ar praktiškai neįmanoma. Kaip disertacijos rašomos vadybos srityje - nežinau, bet jei galima sodyboje po obelimi rašyti - why not?...
Suderinti motinystę/darbą/disertacijos rašymą žiauriai sunku, jei nėra, kas iš aplinkinių padėtų... Bet, visų pirma, reiktų atsakyti Jums pačiai, ko Jūs tikitės iš daktaro laipsnio.
Jei tai bus būtina Jūsų karjeroje - tada kitas reikalas.Šiuo metu studijuoju doktorantūroje, prieš tai nemažai metų dirbau versle. Esu baigus tikrai ne vadybinius mokslus, bet tas niekada nesutrukdė gauti norimą darbą vadybinėje vadovaujančioje sferoje, nes protingas darbdavys žiūri į kompetencijas, įgytas per praktiką, o ne teorines universiteto žinias (nekalbu apie pirmąjį žmogaus darbą). O pas neprotingus darbdavius pati nenorėčiau dirbti
Taip pat viskas priklauso nuo to, kaip bus rašoma disertacija. Mano atveju, fizinių mokslų srityje, kur pastoviai yra vykdomi eksperimentai, suderinti viską būtų sunku ar praktiškai neįmanoma. Kaip disertacijos rašomos vadybos srityje - nežinau, bet jei galima sodyboje po obelimi rašyti - why not?...
Suderinti motinystę/darbą/disertacijos rašymą žiauriai sunku, jei nėra, kas iš aplinkinių padėtų... Bet, visų pirma, reiktų atsakyti Jums pačiai, ko Jūs tikitės iš daktaro laipsnio.
Man turbūt svarbiau pats procesas, nei tas gautas laipsnis . Todėl mąstau, kad gal porą metų palaukt, susirinkt literatūras visas, apsiskaičiuot, tada bandyt įstot ir pribaigt jau per porą metų. Įsipareigot aš nemėgstu, bet pats mokymosi procesas man gana malonus.
. Todėl mąstau, kad gal porą metų palaukt, susirinkt literatūras visas, apsiskaičiuot, tada bandyt įstot ir pribaigt jau per porą metų. Įsipareigot aš nemėgstu, bet pats mokymosi procesas man gana malonus.
QUOTE(jurgacka @ 2011 12 20, 14:59)
Man turbūt svarbiau pats procesas, nei tas gautas laipsnis . Todėl mąstau, kad gal porą metų palaukt, susirinkt literatūras visas, apsiskaičiuot, tada bandyt įstot ir pribaigt jau per porą metų. Įsipareigot aš nemėgstu, bet pats mokymosi procesas man gana malonus.
. Todėl mąstau, kad gal porą metų palaukt, susirinkt literatūras visas, apsiskaičiuot, tada bandyt įstot ir pribaigt jau per porą metų. Įsipareigot aš nemėgstu, bet pats mokymosi procesas man gana malonus.paskaičiau aš dar syk Jūsų postą ir pagalvojau sau- nereik Jums tos doktorantūros
Aš tai manau, kad būnnant vadove tikrai nepakenks dr. Aišku vien dirbant universitete sunku išgyvent neturint pašalinių pajamų. Pvz aš turėdama magistrą dirbu jaunesniaja mokslo darbuotoja 0,5 etato gaunu 700 lt į rankas, kai aš jauna ir neturiu šeimos ir yra pašalinių pajamų, tai išgyvenu, bet vien iš algos sunku būtų. Įiaip galima ir kolegijoje įsidarbint irgi bus papildomi pinigėliai. Aš tai vis dar stoviu tarp stojimo į doktorantūrą ir nestojimo kol kas katedros vėdėjas nesiūlo, tai sėdžiu kaip pelė po šluota, kad tik nekrutint manęs nieks ir važinėtis labai toli į vilnių. Man tik siūlė eksternu, kad nereikšų 4 metų gaišt, tipo greičiau gaut dr. Ir dar sveikata eina prastyn, tai daktarai sako, kad siek kol gali, o tėvai ir artimieji kategoriškai prieš kad stočiau. Tai kol kas ir sėdžiu ir suku galva...ir nieko nesugalvoju. Šiaip man toks darbas labai patinka rašyt straipsnius, juos analizuot ir ateityje norėčiau tuo užsiimt ir nereikia kiekviena diena 6 val į darba keltis, nes dažniausiai į darbą reikia 12 val nueit. Ir dirbt mokslinį darbą buvo mano svajonė nuo 10 klasės, kai dar neturėjau supratimo kas tas dr.
QUOTE(jurgacka @ 2011 12 20, 14:59)
Man turbūt svarbiau pats procesas, nei tas gautas laipsnis . Todėl mąstau, kad gal porą metų palaukt, susirinkt literatūras visas, apsiskaičiuot, tada bandyt įstot ir pribaigt jau per porą metų. Įsipareigot aš nemėgstu, bet pats mokymosi procesas man gana malonus.
. Todėl mąstau, kad gal porą metų palaukt, susirinkt literatūras visas, apsiskaičiuot, tada bandyt įstot ir pribaigt jau per porą metų. Įsipareigot aš nemėgstu, bet pats mokymosi procesas man gana malonus.Procesui dar vieną bakalaurą galit baigti
Kitas dalykas - yra toks reikalavimas, kaip disertacijos naujumas, kuris reiškia ne vien naujų įdėjų sugeneravimą, bet ir pačių naujausių straipsnių apžvalgą Taip, kad įstojus jūsų surinkta literatūra bus ne itin verta ir reiks iš naujo viską rinkti Tuo labiau tokioje sferoje, kuri yra pakankamai dinamiška O aš manau, ir iš patirties sakau, kad būnant vadove tas dr. didžiojoje daugumoje atvejų nei kenks, nei padės, nes niekas į tai nekreips dėmesio
Va ir as galvoju, kad man tas dr. toks "nice to have". Bet ne daugiau . Nors tenka man gyvenime daug bendraut su akademikais, tai syki nuo vieno estu profesoriaus gavau velniu, kaip as cia be jokio laipsnio ). Aisku, issisukau.
. Nors tenka man gyvenime daug bendraut su akademikais, tai syki nuo vieno estu profesoriaus gavau velniu, kaip as cia be jokio laipsnio ). Aisku, issisukau.
sveikos. noreciau patarimo ir as. stai kokia mana padetis:
pries du metus istojau i doktorantura, prusistika, vdu ir liet.kalbos instituta, jie bendradarbiauja,todel man nereikia vazineti i kauna, uztenka lki. pabaigiau 1metus ir su vyru nusprendeme isvaziuoti metams i airija, padirbeti. atidejau studijas metams, bet ten pastojau, vasara susilaukiau dvynuku ir mokslus vel metams atidejau. dabar man i mokslus reiktu grizti spali, daugiau nebeprates. nezinau,ka daryti. mano studiju programa sudaryta taip,kad man reikia isvykti i berlyna i archyvus kaupti medziaga,nes tema nauja, ner ypatingai knygu (prusu asmenvardziai), reikia ten pora men.pasilikti, bet kaip tada liks cia be manes mano dvynukai? man dar liko 3 metai studiju. zinau,jei pabaigsiu,tai ir darba institute gausiu. sekretore sake,kad jei nebaigsiu studiju, atrodo,nereikes moketi uz studijas, bent sutarty ner tokio punkto. ji sake,kad ir programa galima koreguoti,bet kaip tada Lietuvoj sukaupsiu ta medziaga disertacijai? nezinau,ka daryti,testi studijas ar mesti...
pries du metus istojau i doktorantura, prusistika, vdu ir liet.kalbos instituta, jie bendradarbiauja,todel man nereikia vazineti i kauna, uztenka lki. pabaigiau 1metus ir su vyru nusprendeme isvaziuoti metams i airija, padirbeti. atidejau studijas metams, bet ten pastojau, vasara susilaukiau dvynuku ir mokslus vel metams atidejau. dabar man i mokslus reiktu grizti spali, daugiau nebeprates. nezinau,ka daryti. mano studiju programa sudaryta taip,kad man reikia isvykti i berlyna i archyvus kaupti medziaga,nes tema nauja, ner ypatingai knygu (prusu asmenvardziai), reikia ten pora men.pasilikti, bet kaip tada liks cia be manes mano dvynukai? man dar liko 3 metai studiju. zinau,jei pabaigsiu,tai ir darba institute gausiu. sekretore sake,kad jei nebaigsiu studiju, atrodo,nereikes moketi uz studijas, bent sutarty ner tokio punkto. ji sake,kad ir programa galima koreguoti,bet kaip tada Lietuvoj sukaupsiu ta medziaga disertacijai? nezinau,ka daryti,testi studijas ar mesti...
O aš manau, kad veržtis į doktorantūrą tik dėl to, kad 4 metus gautum stipendiją, patenkintum kokio būsimo vadovo ambicijas turėti doktorantą ir galbūt prisirašytum tas dvi raides, kurios gyvenime nieko neduos, kvaila. Kam to reikia, jei mokslas ne prie širdies ir nuo darbo universitete ar kokiam tyrimų institute net nupurto? Gal kažkas liks už borto, kas apie tai svajoja visą gyvenimą.
Gal kažkas liks už borto, kas apie tai svajoja visą gyvenimą.
