QUOTE(Bagel @ 2009 08 14, 23:25)
Sveikos,
Mano istorija. Kreivi dantys, ypač viršutiniai.
Kai buvau maža mama bandė mane nuvest pas dantistę uždėt plokštelę, kad lygūs augtų dantukai, tai aš atsisėdau į kėdę ir kai pamačiau, ką man ruošiasi dėt pradėjau rėkt nežmoniškai ir pabėgau koridorium. Mama aišku mane surado kažkur, bet bantų tiesinimo klausimas man buvo tabu, kas bandydavo "įkrėst proto" šiuo klausimu arba rėkdavau, arba "tipo" negirdėdavau. Žinau mama dar kart bandė vežt pas dantistę į Ukmergę, tai kai sužinojau dėl ko, nelipau į autobusą...
Kai buvo apie 18 metų lankiausi pas dantistę, kuri man taip "užlipo ant sąžinės" dėl kreivų dantų, kad daugiau pas ją nėjau
Žodžiu, ignoravau savo baisius dantis, mažai šypsojausi, sakiau, kai šitie iškris, tai bent senatvėj tiesius turėsiu
Po to darbai, rūpesčiai, šeima, kažkaip nesąžininga atrodė atimt nemažus pinigus iš šeimos ir panaudot savo estetiniam vaizdui gerinti...
Dabar gyvenimo tempas sulėtėjęs, dukra paaugus vis dažniau paklausia "mama, kodėl nesišypsai?", tai vidinės balsas atgimė. Dar teko girdėt, kaip viena politikė buvo įvertinta, kaip ypatingai savęs neprisižiūrinti, nes neišsitiesino dantų savo laiku. Čia turbūt užsikabinau labiausia, negi ir aš tokia ... ypatingai savęs neprisižiūrinti...
Taigi nutariau veikti, ir aš čia, su jumis, breketuota
P.S. persistengiau su istorija
Mano istorija. Kreivi dantys, ypač viršutiniai.
Kai buvau maža mama bandė mane nuvest pas dantistę uždėt plokštelę, kad lygūs augtų dantukai, tai aš atsisėdau į kėdę ir kai pamačiau, ką man ruošiasi dėt pradėjau rėkt nežmoniškai ir pabėgau koridorium. Mama aišku mane surado kažkur, bet bantų tiesinimo klausimas man buvo tabu, kas bandydavo "įkrėst proto" šiuo klausimu arba rėkdavau, arba "tipo" negirdėdavau. Žinau mama dar kart bandė vežt pas dantistę į Ukmergę, tai kai sužinojau dėl ko, nelipau į autobusą...
Kai buvo apie 18 metų lankiausi pas dantistę, kuri man taip "užlipo ant sąžinės" dėl kreivų dantų, kad daugiau pas ją nėjau

Žodžiu, ignoravau savo baisius dantis, mažai šypsojausi, sakiau, kai šitie iškris, tai bent senatvėj tiesius turėsiu

Dabar gyvenimo tempas sulėtėjęs, dukra paaugus vis dažniau paklausia "mama, kodėl nesišypsai?", tai vidinės balsas atgimė. Dar teko girdėt, kaip viena politikė buvo įvertinta, kaip ypatingai savęs neprisižiūrinti, nes neišsitiesino dantų savo laiku. Čia turbūt užsikabinau labiausia, negi ir aš tokia ... ypatingai savęs neprisižiūrinti...
Taigi nutariau veikti, ir aš čia, su jumis, breketuota

P.S. persistengiau su istorija

labai smagu ,kad ryzaisi ,nesvarbu kada ,svarbu ,kad priemei teisinga sprendima:)man vaikysteje irgi baisiai atrode tos ploksteles,todel nenorejau net pagalvot apie jas


