Kalbant apie meilės kančias turiu tokį eilėraštuką (dar nuo mokyklinių laikų), kuris man labai patinka:
Neverkit, meilės kankiniai!
Pasaulis išskalbtu dangum
Akis nušluostys laikinai.
Ir nežinia, kuriuo žmogum
ims guosti ar pasigailės,
kad vėl šypsotis imtum meilei.
Kažkas dar taip tave mylės,
kad ne savęs, o jo bus gaila.
/J. Mačiukevičius/
Ta meilės kančia, ji yra tokia paspardanti, kuo žmogus jaunesnis, tuo labiau paspardanti. Bet iš jos galima išsikapstyti. Bet yra žmonių, kurie neišsikapsto. Kiekvienam turbūt teko sutikti tokių. Tada nuslenka ta šypsena, eilėraštuko sukelta, nuo veido.
Meilės - nemeilės situaciją kažkiek gali pats kontroliuoti. Gal todėl lengviau ir su jausmais tokioje situacijoje tvarkytis. Pasidaužom, pasiplakam ir išeinam "išmintingesni vienu gyvenimu ir viena meile", kaip sakė kitas poetas. Net jei ir skauda, visvien išmintingesni. O paskui...Paskauda ir kažkada praeina. Kiekvienam skirtingu metu. Tas tapimas išmintingesniu gal ir yra tai, kad išmokstame nebereguoti į nereikšmingus dalykus. Arba iki jų neprieiname.
Tačiau netekties atveju, žmogaus, ne meilės netekties atveju, gerokai sudėtingiau...Su pykčiu, skausmu ir išmintim...
QUOTE(alfija @ 2009 08 07, 15:23)
Man nebuna liudna per metnes, man neskauda kad nebuvau su visais tuos astuonis metus, dabar neskauda. Kol ieskojo saves, tada labai skaudejo- labai.
Butent sitai ir norejau pasakyt - jau nebeskauda ir del jo jau nebeskaudes. Tai laikinas skausmas...uzsilaizai zaidas ir gyveni toliau.Man tai jau nebebaisu...bijau tik motinos skausmo - tai nepraeis niekada.
QUOTE(suntea @ 2009 08 07, 16:15)
<Peliauckų Jadze>, su visa derama pagarba tau, noriu paklaust. Apie ką tema? Jei nespėjai buvusioj temoj kažkam atsakyt, arba išklausyt atsakymo, nebūtina kurti naujos. Duok maitvanagiams kokią seną.
Mes ką tik pradėjom kalbėt, kaip jau nebeįmanoma kęstis tokio lygio diskusijų.
bet jei nedaeina mums patiems, kaip naujesniems nariams bus aišku?
Tema ne vietoj. Tema apie nieką.
Mes ką tik pradėjom kalbėt, kaip jau nebeįmanoma kęstis tokio lygio diskusijų.
bet jei nedaeina mums patiems, kaip naujesniems nariams bus aišku?
Tema ne vietoj. Tema apie nieką.
Tema ne vietoj. Sutinku. Bet ji čia išaugo iš kitos temos. Kartais ir rožių sodelyje krapas išauga. Ne vietoj...Galima raut, galima pritaikyt kur nors. Kaip kas nusprendžia.
Tema apie skausmą ir tylą.
O naujokai...Na ką su jais...Lai būna. Į labai besidergliojančius galima tiesiog nekreipti dėmesio. Pasiderglios ir nuges, dėmesio nesulaukę.
QUOTE(suntea @ 2009 08 07, 15:27)
Jūs kalbate į temą?
Taip,mane sudominu kur Jus kalbejot apie tai ir pamaciau profily kada rasyta paskutine zinute. Darau logiska isvada,kad rasot skirtingais nikais.
QUOTE(Mintibutė @ 2009 08 07, 16:32)
Darau logiska isvada,kad rasot skirtingais nikais.
Tai nėra draudžiama, jei yra laikomasi taisyklių. Pasiskaitykite Jūs jas. Gal mažiau su kitais nariais belbeders kelsit.
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2009 08 07, 16:28)
Tas tapimas išmintingesniu gal ir yra tai, kad išmokstame nebereguoti į nereikšmingus dalykus. Arba iki jų neprieiname.
Tačiau netekties atveju, žmogaus, ne meilės netekties atveju, gerokai sudėtingiau...Su pykčiu, skausmu ir išmintim...
Tačiau netekties atveju, žmogaus, ne meilės netekties atveju, gerokai sudėtingiau...Su pykčiu, skausmu ir išmintim...
nezinau, ar ismokstama tos isminties, ar ji igyjama, ar ji pas visus uzuka, ar kazka ratu apsuka. Nezinau. Kiekvienam yra sirtingi tie dalykai, dirgikliai, nevas. as galvoju , kad skausmas ir yra tas virsmas- is reiksmingo i nereiksminga. Supratimas, supratimas kad kvailas esi/buvai pats, yra skaudus. Abiem atvejais tas pats ir netekties, ir issiskyrimo.
QUOTE(suntea @ 2009 08 07, 15:40)
Tai nėra draudžiama, jei yra laikomasi taisyklių. Pasiskaitykite Jūs jas. Gal mažiau su kitais nariais belbeders kelsit.
Taisykles zinau,bet eilinis aciu uz Jusu patarimus. I mano klausima taip ir neatsaket,nors jo ir nesitikejau.... savu itarimu turiu.
ir man liudna ..skraiudzia mane ..ner kam pasiguost 
QUOTE(Mintibutė @ 2009 08 07, 16:49)
Taisykles zinau
Tai pabandom visi kartu jų laikytis. Kiek įmanoma.
QUOTE(suntea @ 2009 08 07, 15:51)
Tai pabandom visi kartu jų laikytis. Kiek įmanoma.
Nejau musu nuomones sutapo? Nerealu... butinai uz tai isgersiu.Ryte pachmielka garuos,galva skaudes - i tema,parasiau,apie skausma.
QUOTE(alfija @ 2009 08 07, 16:42)
Supratimas, supratimas kad kvailas esi/buvai pats, yra skaudus. Abiem atvejais tas pats ir netekties, ir issiskyrimo.
Supratimas, kad buvai/esi kvailas labiau tinka išsiskyrimo atveju. Bent man. Kad buvai tiek kvaila, kad prasidėjau. Ilgai tempiau tą naštą. Nepriėmiau sprendimo anksčiau...Ir t.t. Tada yra pyktis ant savęs. Netekties atveju, kad buvau kvaila? Nebuvau. Kame tas kvailumas ? Kai praradau savo kūdikį, mane buvo apėmęs siaubas ir pyktis. Bet ne sau. Gyvenimui, Dievui, aplinkybėms, likimui, kuris man spyrė tiesiai į paširdžius...Tai yra daužymas kumščiais į orą. Nori primušti už tą spyrį, o ten nieko nėra...Tuštuma.
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2009 08 07, 16:28)
Meilės - nemeilės situaciją kažkiek gali pats kontroliuoti. Gal todėl lengviau ir su jausmais tokioje situacijoje tvarkytis. Pasidaužom, pasiplakam ir išeinam "išmintingesni vienu gyvenimu ir viena meile", kaip sakė kitas poetas. Net jei ir skauda, visvien išmintingesni. O paskui...Paskauda ir kažkada praeina. Kiekvienam skirtingu metu. Tas tapimas išmintingesniu gal ir yra tai, kad išmokstame nebereguoti į nereikšmingus dalykus. Arba iki jų neprieiname.
O jei staiga ima ir aplanko supratimas, kad nebeskauda
Ar tai reiškia, kad jausmai tam žmogui baigėsi? 
