QUOTE(Maidenana @ 2009 08 10, 10:25)
Ne visi atgimsta grazesni, isdidesni ir laimingesni. kai kurie paluzta. ir ju nebera. yra tik kunas, kuris stumia dienas ir nesinaudoja virve su muilu vien del to, kad biblija draudzia. bet jie nebegali nei myleti, nei dziaugtis. Taip jie ir vegetuoja.
Galima svaidytis tais "atsikelk ryte ir pasakyk sau "stop" " - bet jiems tai nebepades. Viskas, jie susitaiko su tuo, kad gyvena skausme. Ir belieka 50x50 ar skausmas paliks ar ne. Jie gali pabandyti pameluoti sau, kad jiems neskauda, bet skaudes. Skausma galima isvyti tik atiduodant visas savo likusias jegas saves itikinejimams, kad tu nieko nejauti. Kuo skausmas "jaunesnis" - tuo legviau susidoroti su juo. Jeigu jis isisenejes - labai sunku. Jam reikia ruostis is anksto. Kol jo dar nera ir nenusimato. Ir man asmeniskai labai gaila, kad as nepagalvojau apie tai iki tol, kol jis mane aplanke.
galiu tik galva pamaksėt, kad viskas taip. Kad lieka vegetuoti, lieka kadaruoti, kažkas nukabina. Kad kažką nugalėti reikia daug jėgų atiduoti, žinoma, kai reikia nugalėti patį save žinoma , kad tam reikia visų jėgų ir viso susitelkimo. Seną skausmą gydyti, varyti? O daug tokių norinčių, kai jis toks savas, taip mielai graužia išvisaus- taip ir girdisi krmst, krimst, krimst. Ar skausmas paliks pats savaime- nepaliks, taip belaukian pirma paliks draugai, paskui gyvenimas, sunku vytis paskui- bet verta. Skausmui iš anksto ruoštis

psichinės sveikatos higiena, autotreningas, režimas, išvėdinta patalpa prieš miegą, pasivaikščiojimai. Kai skauda- lygiai tas pats- Alekseičikas. Tikras.
Bendrųjų patarimų pilnos lentynos, populiarioji psichologija, yra kam pateda. Tegu. Jei paskui labiau neįsiskausta. Nepasiruoši niekam iš anksto, nenumatysi, neatpažinsi. Nepristatys niekas, nepaskambins į duris ir nepasakys- labas, aš tavo skausmas. Artmųjų mirčiai- natūraliai gali ruoštis, natūraliai, gal gali sau kažkiek net vaiko mirtį dalinai apgalvot. O visa kita, gyvent futliare, paranojinėm nuotaikom? Niekada nemylėt, nesidžiaugt, nejaust? Ne, pati irgi rašei, tai jau pasėkmės. Pasėkmės to kas neišgyventa, to skausmo kuris branginamas, glaudžiamas, nepaleidžiamas. Bet čia jau, čia jau visai kas kita...