QUOTE(alfija @ 2009 08 10, 09:43)
Seną skausmą gydyti, varyti? O daug tokių norinčių, kai jis toks savas, taip mielai graužia išvisaus- taip ir girdisi krmst, krimst, krimst. Ar skausmas paliks pats savaime- nepaliks, taip belaukian pirma paliks draugai, paskui gyvenimas, sunku vytis paskui- bet verta. .
Bendrųjų patarimų pilnos lentynos, populiarioji psichologija, yra kam pateda. Tegu. Jei paskui labiau neįsiskausta. Nepasiruoši niekam iš anksto, nenumatysi, neatpažinsi. Nepristatys niekas, nepaskambins į duris ir nepasakys- labas, aš tavo skausmas.
O visa kita, gyvent futliare, paranojinėm nuotaikom? Niekada nemylėt, nesidžiaugt, nejaust? Ne, pati irgi rašei, tai jau pasėkmės. Pasėkmės to kas neišgyventa, to skausmo kuris branginamas, glaudžiamas, nepaleidžiamas. Bet čia jau, čia jau visai kas kita...
Daug. Norinciu labai daug. Visi. 100%. Niekas nenori jausti skausmo. Dauguma nepakencia net menkiausio. Kiek gali gyventi ant morfijaus? Kuom tai baigsis? Skausmas yra vienintelis tavo istikimas draugas, kurio tu nenori pazinoti ir kuri varysi, bet jis vistiek liks. Nebent, jis iseis savaime. Pasiemes dali taves. ir tu nebebusi tu. Busi kitokia tu. Ir ne visada geresne.
Gal ir padeda. jeigu neisiskauda, tada niekas niekada nepaskambins i duris ir tavo skausmu neprisistatys. Nebent, tik palies skambuti. Bet jam nebus atidaryta. ir jis nebus ileistas.
Tai yra idealu - niekada nemyleti, nesidziaugti, nejausti... kodel futliaras? Tai pasirinkimas. Taip yra daug paprasciau. Tada nereikia nieko. Esi laimingas.