QUOTE(lututė @ 2009 08 10, 14:38)
Hmmm...tiek daug filosofijos,kuria realiam gyvenime nesivadovaujam.Savigaila,savimyla,nuoskauda sumaišyta su skausmu.Taip ir noris paklaust-
kodėl taip drąsiai lyginamas išėjimas su tikra netektim ir kodėl tas išėjimas taip sureikšminamas ?
Aš suprantu-kad tai sunku,skaudu,netgi sudėtinga-bet nėra neišgyvenama.
Nu kaip taip... As vadovaujuosi.. As apmastau, keiciu poziuri i tam tikrus dalykus.. Ieskau nauju..
Zinai kodel? Nes tai vienas didziausiu pokyciu gyvenime.. ir vienas is paciu nemaloniausiu ir skaudziausiu. Meiles atradimas, vaiko gimimas, kraustimasis i didesni busta - tai irgi pokyciai. Bet jie dziaugsmingi, tu juokiesi, sypsaisi ir tu prie ju labai greitai pripranti. Ir jeigu jie atsitinka kaip zaibas is giedro dangaus - taves tai nepalauzia.. O netektis... Viskas kas juodziausia susikaupia viduje... gali staugti, bet hren padeda. Todel ir sureiksminama...
Isgyventi? Aisku. Niekas nuo meiles nebemirsta. Tik Puskino laikais, kai vyrai buvo romantikai ir daug jautresni is meiles mirdavo.. Sirdies smugis. Kvaila? Gal. Bet gal dabar niekas nebemyli kaip galedavo myleti jie? dabar gi "viskas apskaiciuota"..